Homeriškas juokas – garsus, netramdomas kvatojimas. Sen. graikų poetas Homeras (Homerus, 8 a. pr. m. e.) „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“ aprašęs garsų kvatojimą. Pavyzdžiui, „Odisėjoje“ rašoma, jog „nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo, kai sumanaus Hefaisto gudriąsias pinkles pamatė“ (Odisėja); „Jaunikiams Paladė Atėnė juoką besaikį užleido, ir protas jiems susimaišė. Kaip nesavų, žandų suvaldyt neįstengė iš juoko“ (Odisėja).