Ilga ranka (lot. Longa manus) toli siekianti kieno nors valdžia ar kontrolė. Posakis kilęs iš romėnų teisės, kurios pradžia laikomi „Dvylikos lentelių įstatymai“ (450 m. pr. m. e.); ši teisė suteikta didžiulę valdžią vyrams tvarkyti savo šeimos narių likimus – laikyti visus ‘po ranka’, kad ir kur jie bebūtų. Posakis randamas romėnų poeto Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 pr. m. e.) poemoje „Herojės“, kur Elena, susirašinėdama su Trojos karalaičiu Pariu, jam nuogąstaudama atrašo, jog ir išvykusio jos vyro Menelajo ‘karališka ranka ilga yra’ (longas regibus esse manus).