Karalius nuogas – sakoma teigiant, jog tiesa yra visai kita ir jog aplinkiniai tik apsimeta jos nematantys ar nesuvokiantys. Posakis iš danų rašytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos „Nauji karaliaus drabužiai“. Pasakoje karaliaus pasamdyti siuvėjai pasirodė esą sukčiai: audę tuščiomis staklėmis, siuvę adatomis be siūlų, bet ir karaliui, ir jo ministrams įteigę, jog ir audeklas, ir drabužiai esą neregėto grožio. Karalius ir jo aplinka, gėdydamiesi prisipažinti nematą nei audeklo, nei drabužių, tik tvirtino siuvėjų žodžius. Išėjusį pasivaikščioti neva su naujais drabužiais nuogą karalių demaskavo vaikas, sušukęs, jog karalius nuogas. Tada praregėję ir visi kiti.