Klysti žmogiška (lot. Errare humanum est) reikia pakančiai žiūrėti tiek į kitų, tiek į savo klaidas. Posakio autorius – romėnų politikas, filosofas ir oratorius Ciceronas (Marcus Tullius Cicero, 106–43 pr. m. e.): Cuiusvis hominis est errare, nullius nisi insipientis in errore perseverare ‘bet kas gali klysti, tačiau klaidos laikosi tik beprotis’. Krikščionybės laikais teologas ir filosofas šv. Augustinas (Aurelius Augustinus, 354–430) šį posakį perfrazavęs taip: Humanum fuit errare, diabolicum est per animositatem in errore manere ‘klysti žmogiška, bet atkakliai laikytis klaidos – velniška’; augustiniškoji formuluotė ilgainiui buvo sutrumpinta iki tokios: Errare humanum est sed perseverare diabolicum ‘klysti žmogiška, bet užsispirti – velniška’.