Nevyk Dievo į medį [nes paskui ir su pyragais neišprašysi]! Sakoma tam, kuris nepagrįstai skundžiasi savo padėtimi ar gyvenimu. Posakis atsirado iš tikėjimo, jog žmogaus likimą tvarkąs Dievas, ir kol jis esąs šalia, tol žmogui sekasi. Nevertinantis to, ką Dievas jam davęs, galįs įžeisti Dievą, ir šis nustosiąs žmogų globojęs. Esą tik tada prasidėsiančios tikros bėdos, palyginti su dabartinėmis.