Paniška baimė – didžiulė nevaldoma baimė. Pavadinta sen. graikų miškų ir ganyklų ožiakojo dievo Pano, piemenų ir medžiotojų globėjo, vardu. Panas priekabiaudavęs prie nimfų, siekdamas jų artumo; tos, išsigandusios ir jo išvaizdos, ir ketinimų, stengdavusios pabėgti ir pasislėpti.