Pažadėtoji žemė – visų lūkesčių išsipildymo vieta, kurioje vyrauja visuotinė laimė, gerovė, taika. Senajame Testamente taip skamba Dievo pažadas Mozei išvesti žydus iš Egipto: „nužengiau išgelbėti iš egiptiečių rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi“; „Aš pažadu išvesti jus iš Egipto kančios į kraštą kanaaniečių, hetitų, amoriečių, perizitų, hivitų ir jebusitų, į kraštą, tekantį pienu ir medumi“. Posakis yra ir Naujajame Testamente Pauliaus laiške žydams, kuriame jis primena jų istorijos fragmentus: „Tikėdamas jis (Abraomas) apsigyveno pažadėtoje žemėje, tarytum svetimoje, įsikūręs palapinėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais“.