Sizifo darbas (lot. Labor Sisyphus) beprasmis, nesibaigiantis ir rezultatų neduodantis darbas. Pasak graikų mito, vėjų karaliaus Ajolo sūnus Sizifas, Korinto miesto įkūrėjas, klasta sukaustęs pas jį atėjusį mirties dievą Tanatą, todėl žmonės nustoję mirti ir buvusi pažeista harmonija. Dzeuso įsakymu karo dievas Arėjas Tanatą išlaisvinęs, o Sizifas buvęs nugabentas į mirusiųjų karalystę Hadą, tačiau iš ten jis apgaule ištrūkęs. Už apgavystes Dzeusas Sizifą nubaudęs amžinu ir beprasmiu darbu: Sizifas Hade turįs ridenti į kalną didžiulį akmenį, tačiau užritintas šis kaskart nurieda atgal į pakalnę. Posakio autoriumi laikomas romėnų poetas Propercijus (Sextus Aurelius Propertius, ~50–~15 pr. m. e.) pavartojęs jį savo „Elegijose“.