Merfio dėsniai – kurių esmė tame, kad jei kas nors gali nepasisekti, tai neišvengiamai ir atsitiks.

Merfio dėsniai su laiku tapo labai populiarūs. Jie apaugo aksiomomis, pasekmėmis, taisyklėmis, kitais dėsniais, postulatais ir dilemomis. Kai kurie iš jų jau beveik neturėjo nieko bendra su pradiniu Merfio dėsniu (žinoma, išskyrus požiūrį į daiktus ir galimybes), technika ir pačiu Merfiu. Daugelio tokių dėsnių autoriai yra žinomos asmenybės, užimančios atitinkamus postus. Ir, žinoma, daugybės naujų dėsnių autoriai lieka nežinomi.

Nors Merfio dėsniai skamba šiek tiek nerimtai ir dažniausiai naudojami norint pasilinksminti, tačiau kartu jie atspindi ir rimtą požiūrį. Iš tikrųjų, kodėl oras blogesnis dažniausia savaitgaliais, kodėl gatvėse kamščiai, kai jums atsirado skubus reikalas? Kodėl sumuštinis visada krenta sviestu žemyn? Galima sakyti, kad Merfio dėsniai atspindi inžinierių požiūrį į gyvenimą. Beveik niekada naujai suprojektuota sistema nepradeda iškart dirbti. Dažniausiai to net nesitikima. Daromi bandymai, sistema stebima, nustatomos problemos, kurias vėliau teks šalinti.

Merfio dėsniai išsiplėtė, pasidaugino, buvo suklasifikuoti į daugybę dalių: biurokratijai, gydytojams, technikos kūrėjams ir prižiūrėtojams, ekspertams, sportininkams ir t.t.