Aš turiu širdelę, kuri plaka del TAVĘS… Aš turiu žvaigždelę, kuri šviečia dėl TAVĘS… Aš turiu tiek daug, bet neturiu TAVĘS!
Aš nenoriu visko iškalbėti, Nes paskui, žinau, ateis lengvumas. Ir nukritusi aštri kančios žvaigždė Ges be virpesio ūksminguos krūmuos. Aš nenoriu visko iškalbėti – Tegu žeidžia žodžiai nesakyti. Tegu gula ant liūdnos širdies Kančios akmeniu lyg aštrūs dolomitai. Aš nenoriu visko iškalbėti – To, kas gali skaudinti ir gelti, Nes žinau, nėra jėgos, kuri Šitą […]
Ar atmeni kvailystes, mano drauge, kaip lietuj lyjant verkė medis, o mes stovėjome po lapais ir gaudėm lūpom ašaras vaiškias… Ar atmeni, nepastebėjom, gulėjom žolėje apsikabinę ir negalėjom pakilti aukštyn… nes vystančias žoles ir mūsų plaukus, suaudė vėjas į rudeninį kilimą, norėjom garsiai šaukti “kylame!”, tačiau gulėjome prie žemės ne vinimis, o ašaromis prikalti…
Kai mano lūpos tars piktus žodžius, Žinok, reiksmė jų visiškai kita, Jie kviečia apkabint mano pečius Ir trupučiuką pasėdėt šalia. Kai mano akys svaidysis žaibais, Žinok, jos slepia meilę ir tada Tu apiberk mane švelnumo bučiniais Ir viskas vėliai plauks sena vaga. Kai bėgs per skruostus ašarų lietus, Neklausynėk kvailai, o tyliai prisiglausk, Leisk verkti […]