Žiemos raudona saulė varpinėje supa Šventų Kalėdų maldą ant Viešpaties delnų. Lai jus aplanko meilė ir mažas angeliukas Atnešęs laimės vardą žvakelėje nutūps. Šiltam paguodos žvilgsny — dieviška palaima O ant pasaulio rankų vien motinos malda. Kas buvo, lai išnyksta — mums praeities negaila… Ir po egle, lyg tyčia, suduš lemtis žaisle.
Žymų archyvas: Žodžiai apie meilę
Atsiverkit, durys, ir įleiskit Jį! Slenksti ąžuolini, tik neparklupdyk. Atsitieskit, staktos, lai praeina Jis, Užsimirš lai skriaudos, einant pro duris. Kojas Jo bučiuokit, mano kilimai, Sienos, neišduokit, matėt ką seniai… Šviesos, užsimerkit, kai aš Jo glėby. Viešpatie aukščiausias, likti paprašyk.
Tas paslaptingas žvilgsnis vėl perveria mane, Klastingos akys tyli — tokia akių kalba. Džiaugsmu prabyla lūpos, jų virpesys skaistus — Aš prieš Tave suklupus — vėl jaudulys užplūs… Tirpstu Tave pajautus, prabėga šiurpulys, Tarsi mėnulis jaunas tas šypsnio judesys. Ir Tu per mano kūną šešėliu praeini — Nematomas toks būni, kai meilę man tyli.
Lai viešpatauja Meilės planeta, Žvaigždelių rankomis delčia mus supa Ir naktyje išnyksta vienuma Lyg niekada vienatvės ir nebūta. Lai žydi sodai dviejų tyloje, Saulėtas rytas lai sušildo kūnus, O meilės šėlsmas likęs žiemoje, Užpusto sapną vienišumo niūrų. Lai viešpatauja Meilės planeta — Triumfuoja meilė, laimė ir darna.
Tyvuliuoja lyg upė mažytis likimas Į saulėtekių tylą, į aušrą svajų. Apkabinsiu aš laimę vyriškumo žaidimais — Dovanosiu tylėjimą savo akių. Tu esi nuostabi, mano meile svajota, Ir kuomet aš širdim Tavo kūną jaučiu — Mano siela kvailioja pajautusi puotą Vyriškumo žaidimų, klastingų minčių. Aš nenoriu gyventi daugiau be Tavęs. Tiktai Tu neatstumki, brangioji, manęs.
