Mėnulis pašvietė pro langą Į tavo spindinčias akis. Tau savo širdį dovanoju, Tešviečia ji tau per naktis!
Sveikinu, tave, brangusis! Ir kokioj šaly bebūsi Neužmirški tu margučių. Prisirinki dar žibučių Ir pirmyn pas savo fėją. Juk Velykos jau artėja!
Prieblanda, aplink tyla… Tavo lūpos, jos jau čia… Prisiglaudžia, nuramina, Vėl užkaitina, vėsina… Tam nėra jokių ribų – Tai lyg jūra be krantų…
Tavo vardas gražesnis už saulę ir už tūkstančius aukso žvaigždžių. Tavo vardas man vienas pasaulyje, kurį aš taip širdy branginu…
Myliu tave labai labai. Te išsipildo mūs sapnai. Sapnai visi visi visi, Ten kur mes lakstome basi.
Kol saulė dar nenusileido, Kol dar širdis pilna liepsnos, Mielasis, man reikia tavo veido Ir balso tavo, lyg dainos!
Žinok kad meilė – auksinis perlas, Žinok kad meilė – ateitis, Žmogus be meilės – lyg aklas vergas, O jo gyvenimas tartum naktis.
Meilė – reiškia gyventi – ne būti. Kvatoti iš džiaugsmo per didelė liūtį, Lakstyt basikom per pusnis iki kelių Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…
Pražydo gėlės, Gamta atsigavo, Pamačiau tave, Ir širdis suprato. Nereik man kitų, Merginų gražių, Man reik tavęs, Noriu būti kartu.
Daina susideda iš žodžių ir melodijos, O meilė iš dviejų širdžių liepsnos. Daina užpildo laiko tuštumą, O meilė? ilgesį šviesos. Daina – poezija ir gaidos, O meilė – išsipildžiusi svaja. Daina nuo laiko blunka, mainos O tikroji meilė – niekada.
Sveikinimai visiems
Sekite mus facebook’e!