Galiu priskinti lauko gėlių, Bet tu gražiausia tarpe jų! Galiu įteikt tau kvepalų, Bet svaigini kvapu savu! O šypsena ir švelnų balsą tavo, Aš širdyje ilgam turiu…
Vėlyva meilė skaudina krūtinę… Dažnai apkartęs jos svaigus medus, Dažnai jau ji trumpa ir paskutinė, O lauki, trokšti jos jaunatviškai godus. Gaivina ji, šviežia žole padvelkus, Ir net pirmos – lakštingalą girdi… Bet židiny ne tokios degios malkos, Ir nerimas – kaip kirmėlė širdy. Kad meilės tai delčia, kad pilnatis pralaimi, Ta nuojauta – per […]
Žmogui, kaip ir medžiui, reikia saulės, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia šilumos. Daug pasauly medžių, daug žmonių pasauly, Žmogui, kaip ir medžiui, reikia atramos. Reikia atsiremti, į kažką tvirtesnį, Reikia taip, kaip saulėn tiest rankas. Žmogui reikia meilės ir kažko stipresnio, Reikia kad pamiltų lužtančias šakas…