Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Krinta baltos snaigės lyg pūkai, Švelniai prisiglaudęs “myliu” pasakei. Ir staiga nuleki… “pasivyk” šauki, Balto sniego gniužtę į mane meti. Aš tave vejuosi, blaškosi širdis, Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys. Paveju, sugaunu, ir apkabinu, Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu. Ir balta alėja, einam mes vieni, Lūpos susilieja meilės bučiny.

Meilė – skaudus dalykas, Meilė – beprotiškai graži, Su meile teks ir tau kovoti, Nes nemylėti negali.

Meilė – ne rudenio lapas, Ne alyvos žiedelis trapus, Jei ją galima skinti ir mesti ant tako, Ji ne ta, kurios ieško žmogus.

Šią gražią progą noriu padėkoti, kad esi, Nes man iš tiesų tai labai daug reiškia. Labai tikiuosi, kad ir toliau taip pat sėkmingai būsi mano gyvenime. Būtent to, gana egoistiškai ir norėčiau Tau palinkėti.

Noriu gyventi, tikėti, mylėti. Noriu užmiršti, ką reiškia kentėti. Trokštu svajones matyti realybėj.

Aistringo vandenyno fantastiškam dugne. Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam. Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo, Ką turiu ir ko neturiu. Kaip savo kūdikį mane išvystyk, Pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių…

Aš pabūsiu lietum, kai tau širdį skaudės, Kad galėčiau nuplaut dalį tavo rimties. Ateisiu, tik lauk, jei ir niekas nekvies, Tau atnešiu lietaus ir truputį nakties.

Guli lovoj žmogeliukas, kurio vardas Angeliukas. Turi lūpas jis gražias nebučiuotas ir švelnias. Jis nubėgtų 100 mylių, kad ištartų žodį Myliu.

Įsimylėti – tai lyg nuvalyti dulkes nuo pilkos kasdienybės, Viskas nušvinta ryškesnėm spalvom. Tad linkiu, kad tos dulkės nespėtų nusėsti!

Laikas atšaldo ir niekina mažą meilę, Tačiau didina ir stiprina didelę. Panašiai kaip vėjas kad gesina žvakę, Bet įpučia gaisro liepsną.