(po 25-erių bendro gyvenimo metų) Sidabrinėj karietoj praskriejo vestuvės, Sidabrinis lietus išbučiavo rankas Ir sidabro žiedais pažymėtos jungtuvės Jūsų meile užliejo mūsų žemės lankas. Nuostabus jubiliejus džiaugsmu liečia šeimą Subrandinusią meilę anūkams mažiems. Ir lai metai jaunystės taip greit nepraeina — Pasidžiaugti dar leiskit Jūsų meile visiems. Sidabrinis lietus tegu lyja už lango, Tegu barsto […]
Žymų archyvas: Vestuvių metinių sveikinimai
(po 50-ies bendro gyvenimo metų) Daug jau nuotakų gulbėmis skrido per Jūs namų slenkstį: Ir dukra, ir anūkė, ir geroji marti. Mes — suaugę vaikai — Jums atėjom žemai nusilenkti Ir primint, kaip tekėjai, Mamyte, pati. Mūsų amžius byloja, jog pusšimtis metų praėjo Kai, Tėveli, Tu Mamą tik mums išrinkai… Ar svajojot kadais, kad auksinis […]
Debesų švelnumas neprilygsta jausmui Patirtam kartu gyvenime bendram. Neprilygsta aistrai skrydis paukščio, Nes patirti duota tai ne kiekvienam. Kur galėtum rasti dangų savo sielai, Jei ne Jūsų tyros laimės namuose. Kur galėtum pasislėpti vienai dienai, Jeigu ne pas Jus — laimingų širdyse. Gera mums pajusti Jūsų šeimos laimę Ir žinot, kad vietos čia visiems užteks. […]
(po 50-ies bendro gyvenimo metų) Auksinis meilės ruduo jau atėjo Prabėgusių metų kraičius suskaičiuot. Tas jausmas, kai nuolat dvi širdys ilgėjos, Subrendo lyg grūdas laiminguos vaikuos. Auksinėm juostom Jums širdis surisim, Išpuošime keturis namo kampus, Surasim melagį, — tą buvusį piršlį, Ir gerajai svočiai atkelsim vartus. Auksinės vestuvės!.. Ši laimė aplanko Tik tuos, kur gyvenime […]
(po 50-ies bendro gyvenimo metų) Auksasmiltė žemė lenkias Jūsų kojoms, Gintarinėm rankom gaubia Lietuva, O svečiai už stalo su daina linguoja, Šventą duoną raiko artimų šeima. Aukso gijom pintas Jūsų šeimos kelias, Iš gausybės rago liejasi darna… Priesaikų tesėję — džiuginkit mus meile, Nes tikroji laimė — Meilė amžina!
Kaip gerai, kad nežinot vienatvės Ir lietaus ašaroto prie gatvės… Kaip gerai, kad per mėlyną dangų Ėjot Jūs pasiėmę už rankų. Kaip gerai, kad šeima amžinoji Pikto blogio kitų nekartojo, O tik skrido svajonių padangėm Ir draugai namų slenkstį šį lankė. Kaip gerai, kad šiandieną abu Tarp vaikų, tarp draugų, giminių!
Pabūkim greta, kaip medžiai Supynę rankas, kaip šakas. Viršunėm bežvelgiantys šiandien, Naktim į šviesiąsias žvaigždes. Pabūkim arti, kaip laivai du Prieš plaukiant į jūrą neramią, Du žmonės, maži du taškeliai Didžiąjam būties okeane. Pabūkime lemčiai dėkingi Už šitą akimirką šviesią. Pabūkim, kol lemta mums būti Pabūkim, kol gera mums dviese.
