Kai Dievas, sukūręs pasaulį, pamatė, kad žmogaus protui yra nesuvokiama jo didybė ir grožis, jis nusprendė sukurti pasaulio miniatiūrinį atvaizdą – moterį. Tam jis panaudojo mažiausiai reikalingą Adomui kaulą – jo šonkaulį. Jos krūtys – du žemės pusrutuliai. Akys – dangaus žydrynė, apšviesta saulės kaitra, žvaigždžių šviesa ir sidabriniu mėnulio spindesiu. Jos galvą papuošė vilnijančiais […]
Žymų archyvas: Tostai jauniesiems
Dalyvavau čia neseniai vienose vestuvėse. Neblogos tokios vestuvės buvo… Daug valgėm, dar daugiau gėrėm ir šiaip visaip linksminomės. O vestuvėms pasibaigus, jaunoji su visais atsisveikino: – Ačiū, kad dalyvavote, ačiū už dovanas, atleiskite, jei kas ne taip – pirmą kartą teku, jokios patirties, kitą kartą gal geriau bus… Tai va, visų svečių vardu kreipiuosi į […]
Kiekvienas gyvena kaip jam išeina – Tas miršta viengungis, ans sukuria šeimą, Kitam alimentus skaičiuoja bedaliui. Bet jeigu jau sumetėt klumpes, reikėtų Ta proga širdingai abiems palinkėti, Kad būtų dangus visuomet be šešėlių, Kad niekad namuos neskraidytų kočėlas. Kad niekad netruktų vandens, anei duonos, Kad uošvė nebūtų pikta kaip šėtonas. O pabaigai pačiai, paties gražumėlio […]
