Skamba varpinės rotušių bokštuos! Trimituoja danguj Angelai! Veža piršlį melagį Jo pokštuos Sidabriniai jaunikio žirgai. Lyg šventykloje žvakė įkaitus Tirpsta laimė balta suknele. Tyra meilė nutvieskus Jos veidus Vainikuos aureole šventa.
Iš tų paikysčių, kur jaunystė šėlo Išėjote abu kartu… Todėl pajauskite dar kartais gėlą, Pamatę buvusius draugus. Į meilės muziką nuveskit Balčiausius angelus dangaus, Į šventės puotą veskit dviese Draugus, kurie pasveikint lauks. Palaimos šydą užsimetę Praeikit dviese tarp žmonių, O mes sušuksim “Jūs jau vedę!” Laimingi būkite kartu.
Jums šventą ugnį iš Tėvų namų atnešę, Uždegsim židinį, kuris neblėstų širdyse, Be atvangos jį kurstykit — tegu negęsta — Įžiebkit jį liepsnojančia šeimynine darna. Tegu gerumo židinys lydės daugybę metų, Ramybe ir supratimu lai šildys Jus liepsna. Tuomet gyvens namuos šviesi dora lyg saulė, O dvi sujungtos meilės širdys nuolat bus drauge. Augindami vaikus, […]
Anksčiau už žemę šiandien nubudo saulė ir savo šiluma užliejo naująjį Judviejų pasaulį. Su ypatingu jauduliu abu pajutote aukso gijų susiliejimą savo jaunose širdyse. Vidinis virpulys įtempė du liaunus, nepatyrusius kūnus, tarsi naujo muzikos instrumento stygas. Nuo mažiausio prisilietimo žodžiais, žvilgsniais ar mintimis, Jūsų jaunystės sielos pakyla į debesis sparnuotais laimės paukščiais, kur Jūs susipinate […]
Sukūręs šeimą tvirtas būk Lyg ąžuolų žalia giria, Nes uošvienė Tave išplūs Ir uošvis neužtars varge… Paėmęs žmoną, geras būk, Nes Tavo priesaika duota, Kad negalėsi jaunas dūkt, Kad Tavo laimė surišta. Žinok, laikysi tris kampus Vaikais, žmona ir uošviene… O kai ketvirtas kampas grius Tuomet Tave mes guosime. Jaunystės vyriška dvasia Iš vyrų neatimama!
Nuneški meilę baltojoj rožėj, Kur žvakių alpstanti liepsna… Ir priesaikos auksiniai žodžiai Taps nuotakos širdy daina. Orkestrų gaudesy Jūs dviese šoksit Priglaudę meilę tarp savęs… Tad dviejų laime mums pamokit Priversdami žvaigždes užgest. Laimingas būk sukūręs šeimą! — Dainuokit dviese meilės dainą!
Iš stebuklingos jaunystės Gražiausią gėlę sau skini. Užmiršęs mūs visų draugystę, Karalius mylimai esi. Nesapnavai ir nesvajojai, Kad būsi Tu šeimos galva. Todėl jos prievolė naujoji — Prisiekus būt ištikima. Kaip gaila, kad draugus palikęs Vienišiaus dalią užmiršti… Bet šis sprendimas bus pavykęs, Nes mūsų saitai amžini. Senos draugystės neišduoki Nors Tu dabar jau susituokęs!..
Rožinio aromato pripildytas vestuvių rytmetis daugelį metų lydės Jūsų prisiminimus. Laikas, subrandinęs Jus abu didingai gyvenimo permainai, liks tik Jūsų nuotraukose ir bendruose pokalbiuose. Šis rožių svaigulio šaltinis bus neišsemiama versme, iš kurios visą gyvenimą semsitės įkvėpimo meilei ir skrydžiui į laimę. Sveikiname Jus, brangūs Jaunieji, ir linkime sukurti nepaprastą šeimą, kurioje būtų apvainikuoti bendrumu […]