Piliastrų marmuras baltuoja. Altorių maldos klupdo Jus Ir angelai Jums giesmę groja, Paliesdami sparnais varpus. Palaimos žvilgsnis virš krūtinių Nuslys į dangų pro žvakes, O tyros maldos lies žvaigždynus Ir meilės dvasioj amžiais degs. Mes linkim laimės amžinos Klestėjimui jaunos šeimos!
Žymų archyvas: Sveikinimai su vestuvėm
Tu mėnulio glėbiu apkabinki baltą sodą Ir surink rasos karolius mylimai, Kad ištirptų Jos jaunystės ašarotos godos, Kaip išnyksta vasaros naktų kvapai. Neribotoj savo meilėj visuomet globoki, Švelniai žadindamas iš saldžių sapnų. Vyriškąją jėgą sugebėk kaltai aukoti, Semdamas Jai meilę iš nakties delnų. Ar žinai, kad Jai gyvenimą atstosi? Tad mylėk ir nenustok aukotis!
… varvėkite, baltosios žvakės, verkite jaunosios ašarų šešėliais… … deginkit altorių tylą, dangiškosios ugnys, taip, kaip dega Jaunosios širdis… … liepsnokit, šventosios ugnys, įkaitindamos įsimylėjusios kraują, kad užtvindytų meilė… … kilkite, išbarstyti rožių žiedlapiai, iš po Jaunosios kojų ir neškite jaudulį link varpų… … skambinkite, varpai, virš bažnytinių bokštų nešdami Jaunosios priesaiką prie Dievo kojų… […]
Neverk prie slenksčio, neraudoki Tu išteki mylėdama tikrai. Tiesiog gyvenki — ne aukokis — Ir jausi laimę amžinai. Auksinį žiedą dovanojęs Jau tiltais nunešė Tave Į begalinės meilės rojų, Kur būsi Jam tikrai viena. Baltoji paukštė sužieduota — Mes linkim Tau ilgai mylėt Taip, kad jaunystės paaukotos Tau nereikėtų jau gailėt.
Kaip pavasario dangaus žvaigždelė Išnyksta auštant rytui virš namų, Taip Jūs išeisit, pasirinkę kelią, Palikę židinį brangių Tėvų. Su meile palydėsime nuo slenksčio, Įdėję kraičiui savo šilumos. Tegu dvasia namų ugnelės vaikšto Ir kursto židinį jaunos šeimos. Gyvenimo prasmės ieškokit dviese Tyruos pasitikėjimo skliautuos. Jei savo šeimą amžinai mylėsit, Tai Dievas laimę Jums abiems aukos. […]
Brangus Piršleli melagėli, Neatlikai Tu pareigos: Tu pamergių nepamylėjai, Nesurandi namuos svočios, Ir pabroliai neprisigėrė — Nesivolioja nieks kampuos… Jaunoji mus visus prikėlė Ir sakė, darbo greitai duos! Kraičius žadėjai padalinti, Bet matome dabar visi, Kad galim Tau net nepriminti, Nes apgavikas Tu esi! Žadėjai mums arielkos duoti Ir šokt lig ryto su svočia, Bet […]
