Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

O buvo saulės, vėjo, buvo visko, Svajonių laivas blaškės audrose. Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, Ne kartą džiaugsmas degė akyse. Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo, O tu likai švelni, likai rami. Nes tu skausmus ir negandas mokėjai, Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.

Kai apsiniaukia saulės spindulys, Kada laukai ir pievos ištuštėja, Matai, kaip grimzta metai vis gilyn, Ir pajunti, kad pusė kelio jau praėjo. Dar kiek jėgos, kūrybinės minties, Ir dienos, metai lekia greitai. Mes linkim iš visos širdies, Su ugnele širdy toliau gyventi. Nesakome, kad laimė lietus per kraštus, Bet linkime – tebus jos tiek, kiek […]

Žydekite kaip visos gėlės žydi, Ir būkite jauna jauna… Atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau, Gėle laiminga būna visada. Tegul visuomet šypsosi jums saulė, Tegul visuomet neduoda jums liūdėt. Gimtadienio proga dovanoju laimės saują, Ir viso to ko MAMAI galima linkėt.

Švelnumas delno, likusio ant mano skruosto… Sūrumas ašaros akių giliajam žydrume… Tu ateini iš ilgesio platybių krašto, Apkloji liūdintį sušildančia skraiste. Ir norisi, kad jie – nebylūs žodžiai, Tūnoję mano viduje, pasiekt pasaulyje Jautriausią širdį; Ir, kad išgirstum – Aš myliu Tave.

Mieloji mama, tu buvai ir liksi Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu. Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi. Sugrįžti trokštame kur tu, Kur senas beržas, kur gimtinė, Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama Širdy tavojoj meilė begalinė.

Buvo džiaugsmo akimirkos, Buvo liūdesio valandos… Buvo pavasario audros, Buvo alsus vasaros nuovargis, Brangus rudens susimąstymais… Visko buvo šitam ilgam kely, O dabar prieita toji aukštuma, Nuo kurios malonu apžvelgti Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus.

Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, MAMA, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, MAMA, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą.

Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. Šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbų. Dar kartą leiski prisiglausti, Prie tavo rankų nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi – Brangiausia žemėj Tu esi.

Nuo žemės delno kyla žalias daigas, Viršum galvos – padangių žydruma. Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas, Tave ir saulę šaukdamas “Mama”. Tu man sakau, tu man kartoji, mama: Yra keliai, keleliai ir takai, Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą, Ateina žmonės – dideli vaikai.

Tik pažvelki, Mama, mes seniai užaugom, Ir išskridom paukščiais iš Tavų namų. Tiktai Tu, mieloji, gimtą lizdą saugai, Kad sugrįžt galėtum, kai mums neramu. Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom, Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies. Šiandien Tau gėlių mes puokštę dovanojam, Ir ilgiausių metų norim palinkėt.