Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų, Savo mokslo metų ir senų draugų, Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido, Nors širdy ir daros neapsakomai sunku… Rytais neskambės jau mokyklos skambutis, Staiga nutruks mums ši gija. Paklydę mes kaip rudeniniai paukščiai, Kažin kur laimę rasim savo kelyje… O klasėje atrodys taip, kaip buvę Senų suolų eilė, juoda lenta. Ir […]

Mes išeisim visi, tyliai duris užversim, Gal ištarsim “sudie” paskutinį, nebegrišim daugiau. Vėjas plaukus taršys, Jis užneš tuos takus, kur išmynėm. Ir skambutis skardus, mus nešauks kas dieną, Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokė skraidyti. Gal sugrišim dar čia, į klases tas tuščias, Bet sugrižę svečiais pasijusim…

Nepamirški draugų Tu ir klasės, Prisiminki mokyklos takus. Niekur nieko gražesnio nerasi, Už mokyklinius savo metus. Kuo greičiau svajojom būt suaugę, Skubom išsiskirt su mokykla. Tik retai kada mes pagalvojam, Kad negriš prabėgę dienos niekada.

Kaip pavasarį tirpstantis sniegas, Kaip negrįžtantis aidas dainos… Taip tos klasėj praleistosios dienos Nebegriš, nebegriš niekados.

Ir eglės vėl šlamės čia prie mokyklos, O jų šešėliai dengs praėjusius metus. Bus pamokos, skambės skambutis, Tik mūsų čia jau nebebus.

Jau girdi? Klasės užsidaro. Paskutini kartą paklausyk Toks labai pažystamas ir geras Tų senųjų naktų skambesys. Eisiu jau žali klevai pasvirę Pakuždės prie vartų paslapčia. Čia pirma svajojome mes gimę, Ir vieškeliai prasideda nuo čia.

Bus daug dienų bežydinčių alyvom, Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm. Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų, Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.

Būna lygiai ir gera, ir liūdna – Vien dėl to, kad buvai ir grįžai. Kad kažkur ant gyvenimo dugno, Lieka vaikiški mūs parašai…

Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų, Paskutinį kartą klasėn žengdama. Ir matysi veidus, artimus ir mielus, Bet nebegriš jau niekad mokinio dalia.