Balta kreida taip greitai sutrupėjo, Dar prie lentos stovėjot neseniai… Jau tiek žiemų, tiek vasarų praėjo, Jau sparnelius pakėlėt, mano mokiniai…
Daug surasit. Kai ką ir prarasit. Daug pamiršit dienų margų. Bet kaip ėjot pritilę iš klasių, Paskutinį kartą – vargu. Bus keliai, painios kryžkelės, stotys, Iš visokių giedosit gaidų. Bet skambiausioji visad kartosis, Paskutinio skambučio aidu. Ginsit tiesą ir pasakas seksit, Kaip jas seka pasaulis seniai. Susirinkę po daugelio metų, nustebsit, Kad gražiausi buvot čionai. […]
Palengva išeina vaikai iš namų, Į nuosavą gatvę. Gal juos šaukia savi laikai, Gal išvaro tėvų senatvė. Ir irzli, ir nepakanti, Išmatuojanti savo matu tai, Kas bręsta kitų širdy, Be nuolaidų, be paklaidų. Ak, tie mūsų amžiaus tėvai, Šitiek matę, vis tiek nesupranta, Kad jaunystė ne taip jau lengvai Randa tikrą, vienintelį krantą. Jai pačiai […]