Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Senovės išminčiai sakė: kada Dievas bučiuoja naujagimį į kaktą – jis taps žymiu filosofu, kai į lupas – žymiu oratorium, kai į kojas – žymiu šokėju, kai į rankas – visų galų meistras. Tad tegu Dievas neužmiršta išbučiuoti šio naujagimio!

Dievulis atnešė lyg angeliuką, Nukėlė nuo pūkinių debesų, Mažutį, spurdantį žmogiuką, Didžiuliam džiaugsmui artimų žmonių. Tegul mėnulis saugo saldų miegą, O saulė lydi pirmus žingsnelius, Te žemiškais takais laimingai bėga Gyvenimas aplenkdamas slenksčius.

Mažasis žmogeli, Yra vienas kelias… Per motinos įsčias, Jos tylų laukimą, Per kantrią dejonę, Sapnų abejonę… Mažasis žmogeli, Atrasi sau kelią, Per motinos ilgesį, Tėvo laukimą, Į šitą pasaulį Pabusti po saule…

Dievulis saugoti tave prisakė, Kasdien už rankos aš vedu tave, Kad rodyčiau tau tą, ko tavo akys Nepamatys, kai vaikščiosi gatve. Štai rieda gatvėm sutiktos mašinos, Ir nenustygsta jos: pirmyn, atgal. Kur slepiasi nelaimė, nieks nežino, Pagalbos mano šiandien reiks tau gal. Esu aš tavo angelėlis sargas, Tave Dievulis siuntė prižiūrėt. Būt su tavim man […]

TU – jūros lašelis nuo skruosto nukritęs, TU – mano pasaulis, ir mano viltis, TU – meilės krislelis širdin įsikibęs, Leki per pasaulį atmerkęs akis… TU – mano delnuos išsiskleidęs žiedelis, TU – saulėtas juokas ašaros spindesy, TU – didis žmogus… ir dar mažas vaikelis… Mano angelas sargas darganotam kely…

Pasaulis – tai didžiulė drobė, Kurioje kiekvienas paliekame žymę. Šviesią, Tamsią, Pasaulis – tai knyga, kurią mes rašome. Visą gyvenimą. Po raidę. Po žodį, po eilutę. Kiek sugebame. Žmogus ateina į žemę su Saule. Išsaugokime ją ir Žvarbiausiomis dienomis, Kad galėtume kurti nuostabią Saulės simfoniją Gyvenimui!

Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie – savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros. Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų, Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis, nes jie turi savąsias. Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas, Nes jų sielos gyvena rytojaus […]

Iš meilės ir vilties, Iš jausmo ir minties, Po mėlynu dangum Gimei, gimei žmogum. Tau šypsosi tėvai, Mojuoja tau klevai, O kiek aplink žiedų O kiek gražių vardų. Greičiau, greičiau eime Ta žydinčia žeme, Į vardą atsiliepki, Paukščiu į šauksmą bėk Į šviesą atsisuk ir tik laimingas būk.

Ant tavo rankų dangaus dovana, Ji laukia rūpesčio, meilės, globos. Tu ne bet kas jau, tu – mama. Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.