Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės, Kur galėtų plukdyti mažylis laivus. Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum. Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė, Kur galetų braidyti mažylis dažnai. Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę – Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!
Žymų archyvas: Sveikinimai gimus kūdikiui
Po bažnyčios skliautais, Angelo sparnais apgaubę, Krikštyti Dukrelę neškite, antri Tėvai. Gyvenau, kad laukčiau — tarsi neštų Dievas saulę — Kai mažytę laimę šlovina šventi namai. Virs bažnyčios arkų spinduliuoja mano žvakės Ir malda Marijos — lūpose antros Mamos. Kad dukra neverktų dėl gyvenimiškos laimės — Kryžių su šventom drobulėm glauskite prie Jos.
Su Gandradieniu, brangi Draugų šeima, Su gimtadieniu didžiausio Jūsų džiaugsmo! Štai nematomam dviejų širdžių lizde, Jūsų Meilė vystykliukus džiausto. Skalbia rytmetis mažylio palutes, Rytmetinės rasos Jūs Gandriuką prausia, Spinduliai bučiuoja, glosto rankutes, Pila Angelas padangių gausą… Su Gandradieniu, brangi Draugų šeima! Keliam tostą Jūsų neregėtai laimei. Išugdykit gerą širdį žmoguje, Po šapelį Jam sukrovę lizdą […]
Ąžuolo pavėsy tarp šešėlių Jūsų Sūnaus atvaizdas gyvens — Plačiapetis skrydis tartum vėjo… Užmojis didingas lyg vandens. Apkabint didingą siluetą Gali tik Mama, nes Jį gimdys. Ir tik Tėvas, Jam užleidęs vietą, Būsimam gyvenime išvys. Laukit — ąžuolaičių žemei reikia! Laukit — ten lyg paukštis Jūsų Sūnus verkia…
Būkit vaikeliui širdies dalimi, Jo gyvenimo jūroj — gyvais gintarais, Nes Jūs žmonės brangiausi, labai artimi Būkit Jo vandenyne amžinaisiais laivais. Gintarinėj Jo pasakoj būkit tiesa, Būkit saitais draugystės senos ir tvirtos, Šeimyninio lizdo auksine uola, Kur nuo vėjų šiauriausių vaikelį užstos.
Į Tave pasirėmus — esu moteris. Už Tavęs atsistojus — slepiuos nuo perkūno. Prie Tavęs prisiglaudus — rami bus širdis, Kad auginsi, globosi tik Tu mūsų Sūnų. Būk Jam švyturiu žemėj ir jūroj plačioj, Būk uola, į kurią atsiremtų. Tu apsaugok mūs sūnų didžiausioj audroj… Būk šviesa, iš kurios viltį gertų.
Svajotume gyvenimą Sūnaus Paverst baltuoju pasiekimų sodu Su bičių dūzgesiu pavasario dienoj, Su patarimais artimų aukotais, Kur Jis klausytų patirties didžios… Jam baltas sodas obuolį paduotų Ir meilės patirtį bylotų lūpomis žmogaus Apie naktis žvaigždėtas, nemiegotas, Kada užaugęs pasiekimų vaisiaus paragaus. Mes žinom, kad yra labai svarbu Gyvent tarp artimų žmonių!
