Sveikinu Tave, mieloji Žmona, Bet didžiausia šventė man pačiam, Kad turiu Tave aš tokią, Jog neleidai būt perdaug laisvam. Aš myliu Tave, brangioji Žmona, Ir už nuodėmes, prašau atleisk. Branginu Tave, manoji ponia, O už praeitį daugiau neteisk. Tad priimki mano puokštę rožių, Nes aš vyras ir man trūksta žodžių.
Žymų archyvas: Sveikinimai gimtadienio proga
Esi ta vienintelė moteris, kurios man reikia kasdienybėje ir šventėse, kurios reikia man ir mūsų vaikams. Myliu Tave, brangi mano Žmonele. Gerbiu ir tausoju Tave, kad visą gyvenimą nereikėtų gražesnės gėlės namams už žydinčią Tavąją širdį. … man reikia tik Tavo rankomis pagamintų pietų, pusryčių ir vakarienės… Tu vienintelė taip skaniai gamini. … man reikia […]
Noriu, kad Tavęs pavydėtų viso pasaulio gėlės, nes kuomet glaudžiuosi prie Tavęs, svaigstu mūsų artume. Kiekviena diena padovanoja man begalę gražių akimirkų su Tavimi. Noriu Tau priminti mūsų svajones. Jeigu iš jų būtų galima sukurti dangų, debesų platybės nusidriektų toli už horizonto. Mūsų svajonių išsipildymas užgožė bet kokias menkas nesėkmes. Noriu, kad Tavęs pavydėtų Saulė, […]
Ar žinai, kad šioje šventėje tik Tu pati esi didžiausia šventė man. Savo dėkingumą norėčiau išreikšti dovanodamas Tau ne tik gražius žodžius, bet ir pasižadėdamas būti Tavo artimiausiu žmogumi ateityje. Begales kartų stebėdavau Tave besipuošiančią į teatrą, besirengiančią į darbą, besiruošiančią į svečius, beišlydinčią mane į darbą… Tu visuomet buvai gražiausia. … man reikia tik […]
… dėkoju Tau už žvaigždėtas mėnesienas, kurias man dovanoji mūsų vakariniais pasivaikščiojimais… … dėkoju Tau už kvapnųjį kavos puodelį, išvaikantį paskutinius rytmečio sapnus… … dėkoju Tau už draugų ir bičiulių, ratą, kurio neapleidome Tavo dėka… … dėkoju Tau už sveikatos taurę, kurią užpildei savo gerumo ir meilės eliksyru… … patikėk, visą savo gyvenimą paaukosiu Tau […]
Laimingas būk jaunystės šventėj! Žinok, kad mylimas esi. Širdis dainuoja — tik gyvenki Namų savųjų ilgesy. Kad Tu žinotum, kaip man reikia Tavųjų rankų šilumos… Tave myliu aš švelniai, švelniai, Nors užauginom jau vaikus. Dabar sau pagyventi galim Ir vėl pabūt abu kartu. Nėra, atrodo, tokios laimės, Kurioj nebūtum, mielas, Tu.
Kaip ir daugelis vyrų, aš nemoku sudėti Tau sakmių, negaliu kalbėti eilėmis, nepadainuosiu serenados… Mano darbai kalbėjo Tau už mane daugybę metų. Gal ne viską dariau, kaip Tu norėjai, bet stengiausi būti dėl Tavęs vyriškiausias, stipriausias ir geriausias. Gal nebuvau tas nuolaidusis tylenis, kuris neturi nuomonės, bet visuomet buvau įsitikinęs, jog kuriu mūsų mažytį rojų. […]
Prabėgo daug laiko nuo tos dienos, kai mudu susituokėme. Nubėgo, nutekėjo didžiulės gyvenimo upės. Tos galingos srovės nešė mus kartu vienoje valtyje ir tokio likimo dėka nugyvenome ilgą gyvenimą gyvenimėlį… Nenešiojau Tavęs ant rankų, bet atnešiu Tau vandens, apsilankius ligai. Nebučiavau Tavęs prie visų, bet buvau ištikimas ilgus metus. Nesupau už Tave vaikų, bet griežtai […]
