Atsikąsk, Sūnau, Tėvelio duonos, Kad stipriausias būtum iš visų. Atsigerk, Sūnau, Senelio vyno, Kad kaip jis, išminčium taptum Tu. Panešėk, Sūnau, Motulės naštą, Kad žinotum skaudulius Širdies. Paskaityk drobulių seną raštą, Kad Senelei teiktumei vilties. Pasiimk, Sūnau, nuo namų raktą, Kad sugrįžtum į Tėvų namus — Pabučiavęs ąžuolinę staktą Dvasios meile sotintum visus. Tai, kas […]
Žymų archyvas: Sveikinimai gimtadienio proga
Visuomet buvai mūsų pasididžiavimas ir džiaugsmas. Esame dėkingi Dievui už Tavo gimimą, suteikusį mums daug laimės. Matome Tave trokštantį tiesos, ilgesingą Tėvams ir seneliams, rūpestingą artimiesiems, norintį padėti kiekvienam prašančiam, geidžiantį tyros, doros šeimyninės laimės. Dėkojame Tau už meilę ir rūpestį. Linkime dar daugiau visko, ko geidžia Tavo širdis, brangus Sūnau. Tikime, jog mūsų niekuomet […]
Bėga metai jaunystės ir nėra kada pagalvoti — Ar suspėji gyventi? — su vėjais leki ir leki. Tavo laivas audringai gyvenimu plaukia svajoti, — Bet, Ženteli, suspėji Tu būt Žmogumi. Štai puiki Tavo šventė ir laikrodžiai leis parymoti… Pirmąkart atsipūtęs, pajuski idėjų erdves… Debesų baltas žirgas, kurį Tu bandai pabalnoti, Tegu skrieja gyvenimo burėm, kur […]
Sveikinu Tave, mylimas ir geras Seneli, su didžiosiomis Tavo gyvenimo iškilmėmis. Linkiu daug Tavimi besirūpinančių žmonių. Sieksiu tokių gyvenimo aukštumų, kokias Tu pasiekei atkakliu darbu. Didžiuojuosi mūsų bendrais prisiminimais, iš kurių semiuosi pamokymų savo vaikams. Iš Tavęs, Seneli, semiuosi tvirtumo dvasios savo šeimai. Linkiu, kad kiekviena diena Tau būtų tarsi šviesulys danguje, į kurį Tu […]
Rytą vakarą žiūrėjau aš į Jūsų akeles. Jūsų ateitim tikėjau lyg šviesiausia žvaigždele. Augot, stiepėtės į saulę, buvot man geri vaikai, Bet išsiveda pasaulis ir jau nebesulaikai… Skriskit, skriskit, mano paukščiai, ten, kur saulė kyla. Nebijokit žydro aukščio — lieskit Dievo tylą. Iš toli mintis atsiuntę, Jūs mane paguoskit, Nes be Jūsų man gyventi gali […]
Kas išmatuos tą grožį metų glūdumos? Kas pasakys, kada Tu jau nejaunas? — Vienam vaikystėj reikia vakaro tamsos, Kitam senatvėj meilė dar vaidenas. Mes savo siekiais amžinai jauni, jauni… Ir kaip žinot, kada jau pagyvenęs? Ar tai tada, kuomet vaikai užaugę dideli, Ar kai kelintą kartą laimę radęs. Nėra ribos, kada turi nustot mylėti. Vieni […]
Nieko nebuvo švelnesnio už Tavąjį balsą, Už rankas, kurios glostė galvelę mažos… Metai bėgo, nubėgo tarsi sutemų valsas, — Vis norėčiau, kad suptum žvaigždžių pataluos. Nieko nebuvo geresnio už Tavąją širdį, Už akis, kurios tiesė takus man tolyn. Metai paukščiais nuskrido ir atnešė viltį — Tau linkiu, kad gyventum su saule, brangi.
Geltonų rožių puokštę dedam Tau prie kojų Ir klumpame ant kelių prieš Tave. Mus auginai kadais, žvaigždžių sapnus aukojus, Vis supdama mėnulio lopšyje. Gelsvi žiedai pabirę pakvips prisiminimais Raškytais iš darželių prie namų, Kol ilgesingi žvilgsniai žibės nakties žvaigždynais, Piltais į mūsų dvasią iš Tavų delnų.
Tu nepaprastai esi mums reikalinga. Tavo meilės švelnumas lyg duona ant stalo. Tu esi mums gera, linksma, išmintinga, Nors seniai Tavo svajos pražilo, pabalo… Mes Tave mylėsim, nes esi lyg saulė. Tavo akys džiaugsmingos veda mus į tolius. Šimtmečio kelionėj mums esi pasaulis, Kuriam mes gyvenam lyg svajonių rojuj.
