Paskutinis skambutis, Paskutinė diena — Noriu dar čia pabūti, Nes brangi mokykla. Dar pakvieskit į salę, Prie langų, prie lentos. Dar nors kartą nubauskit… Neatimkit kreidos. Dar prieš savąją valią Pastovėsiu kampuos. Dar aprėkit ir šaukit… Išdykauti ruošiuos. Paskutinis skambutis — Pirmą kartą verkiu… Nusisukit truputį — Kas brangu — palieku.
Žymų archyvas: Sveikinimai baigiant mokyklą
Subrandintas mintis nuskraidinkite saulėn, Mėnesienų žvaigždynais keliaukit… Juk net dvylika metų šios šventės Jūs laukėt, — Žiniomis sunaikinsite žemėj apgaulę. Mokslo vartai atvėrė žinynų orbitą — Į visatą nuskries gilios mintys Ir į ateitį tiesią Jums kelias nušvito, Kad galėtumėt paukščiais pakilti. Nuskraidinkite saulėn vien svajonių mintis — Teliepsnoja, tedega pilna siekių širdis!
Lydžiu Tave į pirmąjį gyvenimo takelį. Mylėdama žaviuosi ir gerbiu Tave. Tik nenuklyski niekad, mylimas Vaikeli, Ir neužmiršk, kad antra pusė — tai mama. Lai primena Tau veidrodinis atspindžio peizažas Kad Tu ir aš — tai meilė neatskiriama. Gal kada nors vaidensiuos atminimuose miražais… Visur lydėsiu net nebūdama šalia.
Viesulais į svajonę įsupkit mintis, Nepalikite vietos beverčiams klajūnams! Ir lai siekiuose dega jaunystės širdis, Lai į prarają krenta neviltin Jus pastūmę. Į gyvenimą eikit idėjų keliais: Nusisukę nuo blogio žiūrėkit į šviesą. Laimės rankos kasdien apkabinti ateis Ir lydės Tėvų širdys amžinai Jus į tiesą. Neužmirškit dainos — ją dainuoja viltis — Ir pavargę […]
Mes paliekam Tave, Mokykla, Mes išeinam į didelį kelią. Paskutinė praeis pamoka, Nuskambės paskutinis varpelis. Apipintas alyvų žiedais Suvirpės pirmokėlio rankelėj, Tas skambutis mus kvietęs kadais Į mokyklą iš glėbio Tėvelių. Spaudžia gomurį, daužos širdis — Patikėti negalim… Nejaugi Mes tokie dideli ir tvirti? Tarsi miškas — mes medžiai suaugę. Paskutinis skambutis skambės — Pirmą […]
Išbandymų kely didžiulė šventė — Gyvenimo egzaminus laikai. Vidinis jaudulys pavargo kentęs — Lapus užvertę tyli sąsiuviniai. Dėl pažymių tikrai nebesijaudink — Tu moki juk labai gerai. Likimas Tau dažnai „pridės“ ir „daugins“ — „Atims“ tik netesėti pažadai. Kas gali asmenybę Tavo vertint? — Ne visada ateina pasiekimai greit. Svarbiausia, Tu mokėk savy pažadint Esminį […]
Skriskit kylančion saulėn jaunystės, Mintimis ją užliekit iš meilės širdžių. Žaroje lai ištirpsta skaisčiausia draugystė, Lai idėjų sparnai degs darbais dėl žmonių. Žmogaus viltys liepsnoja dėl siekių Tartum degančios plunksnos ugningam danguj. Žmonėmis tad išlikit ir eikit į priekį, Amžiais būkit dorais dėl idėjų bendrų.
Po mažytį lašelį Tėvų patirties Ir po ašarą laimės sunešim Jums saujom. Mes supilsim šiuo gėriu vandenyną vilties — Visa tai Jums sutaupę, kol gyventi užaugot. Po mažytį taškelį nuo žemės savos, Ir po trupinį mažą nuo tėviškės stalo — Mes supilsime gėrį, kokio nieks neparduos, Nes Jus mylim, tausojam ir gerbiam be galo.
Nebeliks Tavo juoko mokykloj, Nebeskins nieks alyvų baltų. Pirmas meilės raštelis nukritęs Lauks po suolu dabar jau kitų. Netrupės kreidoje baltos raidės, Nevarys jau už durų Tavęs… Nebijosi Tu „šperą“ sumaigęs, Kad vėl gėdą turėsi iškęst… Išleistuvės — ir visko čia gaila. Kaip gyvenime Tau nepaklyst? Padarytum ne kartą dar klaidą, Kad galėtum į klasę […]
