Per sidabrinį marių tiltą, Per vandenėlį nemunų!.. Palikot aušroje mokyklą Į saulę bėgdami kartu. Laimingo kelio, saulės sesės! Laimingo skrydžio link vilties! Šis laimės tiltas Jums lai tęsias — Mes linkim Jums tikros sėkmės.
Žymų archyvas: Sveikinimai abiturientams
Mes paliekam Tave, Mokykla, Mes išeinam į didelį kelią. Paskutinė praeis pamoka, Nuskambės paskutinis varpelis. Apipintas alyvų žiedais Suvirpės pirmokėlio rankelėj, Tas skambutis mus kvietęs kadais Į mokyklą iš glėbio Tėvelių. Spaudžia gomurį, daužos širdis — Patikėti negalim… Nejaugi Mes tokie dideli ir tvirti? Tarsi miškas — mes medžiai suaugę. Paskutinis skambutis skambės — Pirmą […]
Išbandymų kely didžiulė šventė — Gyvenimo egzaminus laikai. Vidinis jaudulys pavargo kentęs — Lapus užvertę tyli sąsiuviniai. Dėl pažymių tikrai nebesijaudink — Tu moki juk labai gerai. Likimas Tau dažnai „pridės“ ir „daugins“ — „Atims“ tik netesėti pažadai. Kas gali asmenybę Tavo vertint? — Ne visada ateina pasiekimai greit. Svarbiausia, Tu mokėk savy pažadint Esminį […]
Skriskit kylančion saulėn jaunystės, Mintimis ją užliekit iš meilės širdžių. Žaroje lai ištirpsta skaisčiausia draugystė, Lai idėjų sparnai degs darbais dėl žmonių. Žmogaus viltys liepsnoja dėl siekių Tartum degančios plunksnos ugningam danguj. Žmonėmis tad išlikit ir eikit į priekį, Amžiais būkit dorais dėl idėjų bendrų.
Po mažytį lašelį Tėvų patirties Ir po ašarą laimės sunešim Jums saujom. Mes supilsim šiuo gėriu vandenyną vilties — Visa tai Jums sutaupę, kol gyventi užaugot. Po mažytį taškelį nuo žemės savos, Ir po trupinį mažą nuo tėviškės stalo — Mes supilsime gėrį, kokio nieks neparduos, Nes Jus mylim, tausojam ir gerbiam be galo.
Nebeliks Tavo juoko mokykloj, Nebeskins nieks alyvų baltų. Pirmas meilės raštelis nukritęs Lauks po suolu dabar jau kitų. Netrupės kreidoje baltos raidės, Nevarys jau už durų Tavęs… Nebijosi Tu „šperą“ sumaigęs, Kad vėl gėdą turėsi iškęst… Išleistuvės — ir visko čia gaila. Kaip gyvenime Tau nepaklyst? Padarytum ne kartą dar klaidą, Kad galėtum į klasę […]
Skriskit, mūsų paukšteliai, Skriskit, mūsų vaikai, Mes su virpančiom rankom Atversim Jums langus. Nežabotasis žirgas Skrieja vėjo takais, Neša gėrį ir blogį Į gyvenimo dangų. Nemylėkit be laiko — Paskrajokit prieš tai. Saiką laimei žinokit Ir vertinkit žmogų! Kai gyventi išmoksit — Pasikeis šie laikai Ir tik tas nugalės, Kas valdys savo norus.
Mus pavasaris kviečia mokyklon Susirinkti į mielas klases, Ir koridoriuj juoktis, ir krykštaut, Valsui kviesti draugus ir drauges. Paskutinįkart valsą sušoksim, Tegu vėjas atvers mums duris. Šiąnakt vaikišku juoku kvatoki — Mūsų liūdesio žaizdos užgis. Didenybe, kviečiu Jus pašokti Ir pakrykštauti juoku vaikų. Lai be rūpesčio metai ilgoki Neprimins mums jaunystės klaidų. Mokykla, mums buvai […]
Mes pirmą raidę, pirmą knygą prisiminę Albumą vartome ir jaudulys graudus Nubėga ašarom į seną rašalinę, Kad apkabintume laiškais mielus draugus. Pirmasis mokytojas nuotraukoj toks rimtas Ir mokykla nepaprastai miela, graži… Atrodo, eitum per gatves atgal sulytas, Bet mūsų tiltai ir keliai ten uždari. Brangieji mano — Mokytojai ir Bičiuliai, Draugai iš vieno suolo, gatvės […]
