Spalio 31-ąją švenčiamas Helovinas. Daugiausia šiuolaikinio Helovino ištakų pėdsakų randama senovės druidų ir jų žiemos šventės spalio 31-ąją praktikoje. Ši šventė pasauliniu mastu nebuvo plačiai minima iki XX a. – iki tol Helovinas nacionaline švente tebuvo pripažinta Airijoje.
Žymų archyvas: Rudens šventės
Lapkričio 3 dieną nuo seno Lietuvoje prasidėdavo medžioklės sezonas. Lietuvių pagonių medžioklės deivė buvo Medeinė. Romėnai turėjo medžioklės deivę Dianą, o graikai – Artemidę. Įsigalėjus krikščionybei, Medžioklės diena sutapatinta su šv. Huberto varduvėmis. Šv. Hubertas laikomas medžiotojų globėju.
Vėlinės (arba Ilgės) – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d., kai minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, bei kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena. Vėlinių tradicijos ir […]
Lapkričio 13-ąją minima Tarptautinė geografinių informacinių sistemų diena. Geografinės informacinės sistemos – tai kompiuterinių žemėlapių kūrimo priemonių visuma, iš įvairių duomenų bazių ir šaltinių gaunamus buvimo vietos duomenis, tokius kaip gatvės, pastatai, vandens telkiniai, teritorijų aukščiai ir pan., paverčianti vizualiais sluoksniais.
