Pakelkime taures už vyrus! Bet ne už viengungius: jie niekada neves. Ir ne už išsiskyrusiuosius – jie buvo blogi vyrai. O pakelkime taures už vedusius vyrus – jie nepamiršta savo žmonų ir jas myli.
Žymų archyvas: Palinkėjimai jauniesiems
Dykuma ėjo asilas. Ėjo savaitę, antrą… Karštis nepakenčiamas, ištroško, net išdžiūvo visas. Staiga asilas mato – stovi dvi statinės: vienoje vanduo, kitoje – vynas. Kaip jūs manote, ką ėmė gerti asilas? Atspėjote – asilas puolė prie vandens. Taigi, mielieji sveteliai, nebūkime asilais! Gerkime vyną, o vandenį palikime sriubai ir galvijams.
Susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: – Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui… Antrasis tarė šitaip: – Meilė – tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą […]
Ak, kaip malonu tave matyti! Nesimatėme nuo pat tavo vestuvių! – čiauškėjo draugė. – Na, kaip sekasi ištekėjusiai? – Verčiau neklausk. Viskas taip brangu, o vyras mažai uždirba. – Kaip tai? Juk tu gyreisi, kad jis labai turtingas. – Nieko panašaus. Tuomet aš sakiau, kad jis pinigų turi daugiau nei proto. Pakelkime taures, kad vyrai […]
Ką kalba jaunieji likę vienudu? Tylus vakaras. Upelio pakrantėje lakštingalos suokia. – Ateik, mieloji, – pasakė jis. – Po šiuo medžiu pasėdėsime, pakalbėsime. – Ne, mielasis, – atsakė ji. – Negaliu. – Kodėl? Tu manim nepasitiki? – Pasitikiu tavimi… Pasitikiu ir savimi… Bet nepasitikiu mumis abiem. – Girdi, kaip lakštingalos suokia? – Verčiau eime namo. […]
Lakštingaloms suokiant. Paupys. Šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui nė gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia… – Meilute, duok! – papraše jis. – Negaliu! – griežtai atšovė ji. – Na, tik vieną! – Neduosiu. – Pupuliuk, tik vieną, na, tik vienui vieną… – Nė už ką. – Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji… – Jau […]
Prieš kelioliką metų atšoktos vestuvės sukėlė gyvas diskusijas Temidės šventovės užkulisiuose. Keturiasdešimt septynerių metų plėšikas Ričardas Simsonas teisme, pasinaudodamas pertraukėle, sugebėjo įrodyti pagrindinei kaltinimo liudininkei, jog jis viską darąs tik jos gerovei ir prikalbėjo merginą čia pat teisėtai susituokti. Santuoka skubiai buvo įregistruota. Teismo procesą teko nutraukti, o plėšiką paleisti į laisvę. Taip jis išvengė […]
– Ar tu mane myli? – glaustydamasi ir meilikaudama klausia ji. – Žinoma, myliu, – švelniai atsako jis. – O kodėl manęs nevedi? – Kas čia per tavo įpročiai – visada keisti pokalbio temą. Brangioji, aš tave vesčiau pagal principą – vesti, kad ir šalaputrę, bet ne gražuolę. – Aš irgi tekėsiu pagal principą – […]
Ištisę veidai. Vaikinas su mergina eina į civilinės metrikacijos biurą tuoktis. Staiga mergina sulėtina žingsnį ir, šiek tiek sumišusi, sako: – Brangusis, aš noriu tau prisipažinti: aš turėjau mylimajį. – Brangioji, man… – Nepertrauk! štai to vaikino atminimui ant krūties išsitatuiravau jo portretą. Po kurio laiko mergina vėl sulėtina žingsnį. Vaikinas nustebęs pažvelgia į savo […]
Žalčio žmona. Buvo gražus vasaros saulėlydis. Mergina nutarė paplaukioti gaiviame upelio vandenyje. Apsidairė. Aplinkui ne gyvos dvasios. Pakrūmėje nusirengė ir nuogutukė liuoktelėjo nuo stataus kranto. Netoli tenuplaukė. Suktelejusi galvą pamatė, kad kažkas kuičiasi prie jos drabužių. – Viešpatie, – šmėkštelėjo mintis galvoje, – negi man lemta tapti žalčio žmona?! – Ir garsiai sušuko: – žalty, […]
