Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino, Ilgesiu apdovanojo, Naktimis aš jas sapnuoju. Tavo rankos apkabino apsvaigino…
Žymų archyvas: Meilės žodžiai vaikinui
Žiemos raudona saulė varpinėje supa Šventų Kalėdų maldą ant Viešpaties delnų. Lai jus aplanko meilė ir mažas angeliukas Atnešęs laimės vardą žvakelėje nutūps. Šiltam paguodos žvilgsny — dieviška palaima O ant pasaulio rankų vien motinos malda. Kas buvo, lai išnyksta — mums praeities negaila… Ir po egle, lyg tyčia, suduš lemtis žaisle.
Atsiverkit, durys, ir įleiskit Jį! Slenksti ąžuolini, tik neparklupdyk. Atsitieskit, staktos, lai praeina Jis, Užsimirš lai skriaudos, einant pro duris. Kojas Jo bučiuokit, mano kilimai, Sienos, neišduokit, matėt ką seniai… Šviesos, užsimerkit, kai aš Jo glėby. Viešpatie aukščiausias, likti paprašyk.
Tas paslaptingas žvilgsnis vėl perveria mane, Klastingos akys tyli — tokia akių kalba. Džiaugsmu prabyla lūpos, jų virpesys skaistus — Aš prieš Tave suklupus — vėl jaudulys užplūs… Tirpstu Tave pajautus, prabėga šiurpulys, Tarsi mėnulis jaunas tas šypsnio judesys. Ir Tu per mano kūną šešėliu praeini — Nematomas toks būni, kai meilę man tyli.
