Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Tu mylimas žmogus, niekas toks brangus, Amžiais šitaip bus, nieks neatims tavęs niekad iš manęs. Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose, Man reikia tik tavęs, būk šalia manęs, kol širdis gyva…

Leisk tau rankas šias išbučiuoti, Leisk, gražuole, tave karštai į lūpas pabučiuoti, Leisk, saulute mano, prieš visą Žemę ištart Tau tą palaptingą, kerintį – myliu.

Pabučiavimas tavo buvo karštas Ir trumpas kaip žaibas, Staigus ir svaigus kaip naktis, Galinga pagunda – mes suklupom. Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų. Jos išdegino žymę iki širdies gilumos. Beprotiško svaigulio – suartėjo mūsu kūnai! Žinau, kad ir tavo aistra – buvo kaip laužo liepsna!

Kartais, kai aš nieko nemyliu… Aš myliu vandenį… Jis tyras, skaidrus… Jis nesuduš… kol nevirs ledu… Kartais, kai aš nieko nelaukiu… Aš laukiu vėjo… Jis švelnus, nematomas… Jis nepabėgs… kol nevirs viesulu… Kartais, kai aš nieko nebeturiu… Aš turiu tave… Tu pasaka, stebuklas… Tu gyvybė… kol nevirsti skausmu…

Laikas atšaldo ir naikina mažą meilę, Bet didina ir stiprina didelę, Panašiai, kaip vėjas gesina žvakę, Bet įpučia gaisro liepsną.

Jei mano akys virstų vėju, Pajustum, kad visąlaik glostau tave. Jei mintys taptų šilku, Būtum visada šilko pataluose. Jei per anksti numirčiau, Dangus verkdamas pasakotų, Kaip man trūksta Tavęs…

Meilė – pasaulio duktė, Pas mus ji netyčia užklysta. Meilė švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nevysta. Meilė – ragana pikčiausia, Kaušas verdančios smalos. Skausmo jūra kuo giliausia, Išmįslas kvailos galvos…

Paprašysiu aš vėjelio, kad nulėktų pas tave. Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane

Mūsų keliai netyčia susitiko, Mums buvo pakeliui ir ėjome kartu. Man buvo gera eit rytojaus pasitikti, Kada šalia manęs ėjai ir tu.