Leista bučiuotis, tik ne dažnai, Leista mylėtis, tik ne karštai, Leista dalintis meilės jausmais, Tik ne visada, ir ne su visais.
Žiemos raudona saulė varpinėje supa Šventų Kalėdų maldą ant Viešpaties delnų. Lai jus aplanko meilė ir mažas angeliukas Atnešęs laimės vardą žvakelėje nutūps. Šiltam paguodos žvilgsny — dieviška palaima O ant pasaulio rankų vien motinos malda. Kas buvo, lai išnyksta — mums praeities negaila… Ir po egle, lyg tyčia, suduš lemtis žaisle.
Lai viešpatauja Meilės planeta, Žvaigždelių rankomis delčia mus supa Ir naktyje išnyksta vienuma Lyg niekada vienatvės ir nebūta. Lai žydi sodai dviejų tyloje, Saulėtas rytas lai sušildo kūnus, O meilės šėlsmas likęs žiemoje, Užpusto sapną vienišumo niūrų. Lai viešpatauja Meilės planeta — Triumfuoja meilė, laimė ir darna.
Tyvuliuoja lyg upė mažytis likimas Į saulėtekių tylą, į aušrą svajų. Apkabinsiu aš laimę vyriškumo žaidimais — Dovanosiu tylėjimą savo akių. Tu esi nuostabi, mano meile svajota, Ir kuomet aš širdim Tavo kūną jaučiu — Mano siela kvailioja pajautusi puotą Vyriškumo žaidimų, klastingų minčių. Aš nenoriu gyventi daugiau be Tavęs. Tiktai Tu neatstumki, brangioji, manęs.
Būk gražiausia Moteris — Mylimiausias Tau akis išbučiuos mana širdis. Būk ponia tarpe kitų — Aš praeidamas tarp jų greit Tave apkabinu. Karaliene būki man, Man vienam, o ne kažkam — prieš mane vis vien kaltam. Valentino dienoje Aš pavydžiu vėl Tavęs — tik abu mes galim švęst. Vien tik mano Tu esi — Mano […]