Pabudau tada, kai norėjau miegot… Pamilai tada, kai pradėjau nekęst… Palietei tada, kai mažiausiai to tikėjaus… Pradėjau jaust šilumą, kai buvau atšalus… Ir tik pabučiavai tada, kai to nenorėjau…
Meilė dažnai kelia stiprią baimę, Nes verčia žengti žingsnį pirmyn, Reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, Pasitikėti kitu ir jam aukotis. Teks sumokėti už kiekvieną neištartą žodį, Už neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas. Reikės atsiskaityti už baimingumą, jausmų šykštumą, Kurie kliudė mylėti. Už atsainumą ir puikybę, Kurie slopino polėkius. Teks atsakyti už negimusius bučinius, Už gerklėje […]
Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau, Kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą. Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau, Kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę. Atiduočiau savo šypseną Tau, Kad tik vėl Tu šypsotumeis. Ir nesudvejočiau paaukodama širdį, Kad tik vėl Tu mylėtum… Parduočiau sielą, atiduočiau kūną, kad tik Tu galėtum gyventi…