Kas yra gele be saules, kas yra zeme be dangaus? Kas esu as be taves, stai kodel tau sakau kad myliu tave.
Kas siandien auksu ziba, ryt pavirs i nieka, o tikra meile amziams pasilieka.
Kiekviena karta saulei nusileidus, paskestu as graziuose sapnuose, Tu begi auksinius plaukus paleidus, Tu tirpsti meiles svajose…
Kiekviena dangaus liepsnele, tai svajones. Papuosk dangu nuostabiausiomis svajonemis ir ju sviesa susildys tavo sirdi…
Kokios tavo akys? Gal jos zydros kaip dangus? Gal gilios kaip jura? O gal jos mato mane?
Juk zinai kad saulute toli, bet ji sildo ir sviecia sirdy… Ir atmink, ta saulute – tai Tu, be Taves man sirdutej tamsu…
Jeigu meile paskui bega, tu nuo jos nebek. Jei kas nors tave myli, tai ir tu mylek! Mylejai – buvai… Myli – esi…
Kad is dangaus as gaut sparnus galeciau, ir nestu jie kaip nerami dvasia. Plasnociau as audras iveikes, lekciau, kur Tavo nuostabiu akiu sviesa…
Jei paklaustum ko tyliu – atsakyciau, kad myliu!
Kaip as noreciau Tave visa glamoneti, uzdegti aistra Tavyje. Nebegaliu ramiai as nusedeti, nebetelpu as savyje…
Sveikinimai visiems
Sekite mus facebook’e!