Nuo senų laikų Lietuvoje liepos 20 d. buvo švenčiama dievo Perkūno šventė, kuri krikščionybės laikais buvo sutapatinta su šv. Elijo švente. Šią dieną žmonės aukojo Perkūnui jaučius, žirgus. Buvo manoma, kad dievas Perkūnas savo valią ir galią apreiškia griausdamas.
Liepos 18 diena – Tarptautinė aludarių diena. Mintis švęsti Tarptautinę aludarių dieną kilo JAV žurnalistui Jay Brooks, kuris rašė apie alų. Aludarių dienai minėti buvo pasirinkta liepos 18-oji – šv. Arnoldo vardadienis, nes šis šventasis kai kuriuose bažnyčios raštuose minimas kaip aludarių globėjas.
Liepos 29 d. germanai, anglosaksai, skandinavų tautos garbino griaustinį, audrų ir derliaus dievą Torą (pan. kaip lietuviai liepos 20 d. garbino Perkūną). Įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su šv.Mortos varduvėmis. Šv. Morta buvo Marijos Magdalietės ir Lozoriaus sesuo. Šv. Morta liaudyje laikoma šeimininkių globėja.
Nuo seno lietuviai liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su šv.Onos ir šv.Joakimo varduvėmis. Šv. Ona buvo švč. Mergelės Marijos motina, o šv.Joakimas – tėvas. Liaudyje šv. Ona buvo laikoma sergėtoja nuo gaisro.
Ši diena švenčiama pirmąjį liepos šeštadienį. 1992 m. Šią dieną 1985 m. buvo įkurta Tarptautinė kooperatyvų sąjunga, jungusi 760 milijonų narių iš 100 šalių. Nuo 1995 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja rekomendavo minėti šią dieną, pagerbiant kooperatyvus kaip ekonominio ir socialinio išsivystymo ženklą.
Jūros šventė − kasmetinė Klaipėdos miesto šventė, tradiciškai vykstanti paskutinį liepos savaitgalį. Jūros dienos šventė kilo iš žvejų susibūrimų, vakaronių, regatų. Pirmoji Jūros šventė Klaipėdoje surengta 1934 m. rugpjūčio 11-12 dienomis. Nuo 1965 m. jūros diena pavadinta Jūros švente ir Žvejų diena.