Man duoki Kalėdaitį, Motinėle, Lyg duoną, kurią duodavai kasdien. Gyvenimui nubraukus ašarėlę Už mus visus viena gali kentėt: Už alkaną, sušalusį benamį, Už vaiką pasiklydusį lemty, Už svetimą užėjusį bedalį Tu motiniškai kančią sau imi. Tu duodi Kalėdaitį, Motinėle, Lyg dalį man išmeldus iš dangaus, — Palaimintąjį Dievo trupinėlį Dėl vaiko, dėl brangiausio Tau žmogaus. […]
Žymų archyvas: Kūčių sveikinimai