Kai vyriško peties man trūksta — Aš pas Tave iškart skubu; Ir patarimai tiesiog plūsta Iš lūpų tėviškai švelnių. Kai gero žodžio, Tėve, reikia — Aš surandu Tave visur; Ir negirdėjau niekad peikiant, Tik paremiant žmogaus vardu.
Žymų archyvas: Krikštynų sveikinimai tėčiui
Kada nueina vasara pajūriu Ir bangų veidą liečia praeitis, Į Jūsų dosnų tėviškumą žiūriu, Ir plaka mano vaikiška širdis. Prisiminimais glostau Jūsų širdį Ir nežinau, kaip aš galėčiau padėkot, Kokias gėles reikėtų Jums paskirti, Kad vėl galėtumėm kartu svajot? Auksiniai vasarų pajūriai supa Mūs deimantinę praeitį dabar, Kai nešėte mane lyg mažą “pupą”, Tačiau ir […]
(po penkerių bendro gyvenimo metų) Lietuviškų miškų didingas medis Palinkęs tarsi melstųsi jis Jums. Jėgų iš jo įgavę — dangun kelsis Ir ąžuolų galia šeimoj nubus. Turėti laimę — tai lyg auginti medį: Vaikuos, šeimoj ir savyje — Ir išugdyti ąžuolinę šerdį Plačioj šakotoj gentyje. Tad su Medinėmis šeimos vestuvėm — Tvirtom lyg miškas sutuoktuvėm!
Tėvo rankos mane neša Šiandien į Bažnyčią krikštui, Aš matau šviesos dėmelę Ten aukštai virš kryžiaus. Liečia kaktą vandenėlis Gera, gera širdyje, Vėl matau šviesos dėmelę Aš pakėlęs akeles. Apšvietė žvakutė širdį, Šypsosi visi svečiai, Aš liečiu rankutėm švelniai Šviesą, kuri tūno ten aukštai. Aš žinau, tikrai žinau, Kad ten tu mane matai, Ir linki […]
