Labai staiga – pirmiausia paliečiu tavo akis, lūpas, dar kaklą, krūtinę, tu jau visas šlapias nuo malonumo. Tavo lietus.
Sakau tau netylėsiu, aš šito visada noriu. Noriu nors pievoje, nors kelyje, nors dykumoj, nors pelkėje. Aš noriu visur kur tik teks. Tegu saulutė šviečia, lietus lyja. Noriu prieš atsigulant į lovytę ir prieš išlipant iš jos. Ant spintelės ir ant sofos, ant kelių ir kojom į viršų, sausumoj ir vandeny, vilniuj ir kaune, šaltyje […]
O dabar truputis romantikos… Šios eilės skirtos, tau, mano brangioji… Tavo akys, kaip traktoriaus lempos, Tavo dantys, kaip kaimo vargonai, Tavo nosis, kaip kiemo kiaulaitės, Tavo kojos, kaip kastuvo kotai… Oi tu mano mieliausia žmonele, Su tavim man gyventi sunku, Tuoj palauk, aš paduosiu terbelę, Tik greičiau tu išeik iš namų! Pailsėti juk reikia mums […]