Apkabint Tave ateinu — Tyliais žodžiais tarp bučinių Aš Tave Žmona vadinu. Pamyluot Tave ateinu — Ir dėl laimės mūs abiejų Aš Tave mylima šaukiu. Neturiu Tau šiandien gėlių, Nerašau Tau šiandien laiškų, Bet žinau — Tau gerai, kad esu. Ir todėl aš Tave branginu.
Sveikinu Tave, mieloji Žmona, Bet didžiausia šventė man pačiam, Kad turiu Tave aš tokią, Jog neleidai būt perdaug laisvam. Aš myliu Tave, brangioji Žmona, Ir už nuodėmes, prašau atleisk. Branginu Tave, manoji ponia, O už praeitį daugiau neteisk. Tad priimki mano puokštę rožių, Nes aš vyras ir man trūksta žodžių.
Esi ta vienintelė moteris, kurios man reikia kasdienybėje ir šventėse, kurios reikia man ir mūsų vaikams. Myliu Tave, brangi mano Žmonele. Gerbiu ir tausoju Tave, kad visą gyvenimą nereikėtų gražesnės gėlės namams už žydinčią Tavąją širdį. … man reikia tik Tavo rankomis pagamintų pietų, pusryčių ir vakarienės… Tu vienintelė taip skaniai gamini. … man reikia […]
Ar žinai, kad šioje šventėje tik Tu pati esi didžiausia šventė man. Savo dėkingumą norėčiau išreikšti dovanodamas Tau ne tik gražius žodžius, bet ir pasižadėdamas būti Tavo artimiausiu žmogumi ateityje. Begales kartų stebėdavau Tave besipuošiančią į teatrą, besirengiančią į darbą, besiruošiančią į svečius, beišlydinčią mane į darbą… Tu visuomet buvai gražiausia. … man reikia tik […]
Kaip ir daugelis vyrų, aš nemoku sudėti Tau sakmių, negaliu kalbėti eilėmis, nepadainuosiu serenados… Mano darbai kalbėjo Tau už mane daugybę metų. Gal ne viską dariau, kaip Tu norėjai, bet stengiausi būti dėl Tavęs vyriškiausias, stipriausias ir geriausias. Gal nebuvau tas nuolaidusis tylenis, kuris neturi nuomonės, bet visuomet buvau įsitikinęs, jog kuriu mūsų mažytį rojų. […]
Prabėgo daug laiko nuo tos dienos, kai mudu susituokėme. Nubėgo, nutekėjo didžiulės gyvenimo upės. Tos galingos srovės nešė mus kartu vienoje valtyje ir tokio likimo dėka nugyvenome ilgą gyvenimą gyvenimėlį… Nenešiojau Tavęs ant rankų, bet atnešiu Tau vandens, apsilankius ligai. Nebučiavau Tavęs prie visų, bet buvau ištikimas ilgus metus. Nesupau už Tave vaikų, bet griežtai […]
Esi ta moteris, kurią rinkausi iš didžiulės gausybės mūsų miesto moterų. Esi ta, kurios žavi eisena dar ir dabar nenustoja jaudinti mano širdies. Esi ta, kurios akių šviesa žavi mane visą gyvenimą. Daugybę kartų stebėdavau Tave rytais prie pusryčių stalo, vakarais besišukuojančią prie veidrodžio, dienomis parskubančią iš darbo… Tu visuomet buvai gražiausia. Daugybę kartų stebėdavau […]