Visą gyvenimą Tavim tikėjau Ir visada Tavęs ilgėjaus. Taip galima ilgėtis to žmogaus, Kuris nepameluos ir neapgaus, Kuris ne žodžiais vis mylės Ar triumfais pažadų pilies, Bet bus laimingas, kai kartu Gali gyventi dėl vaikų. Ir džiaugtis likimu bendru.
Svajingai žvelgiu į Tavo akis tarsi į žvaigždėtą visatą ir skrieju su Tavimi į pasiekimų erdves, laikydama Tave už rankos. Kažin, ar Tau reikia mano patarimų, tačiau visuomet jaučiu šilumą, sujungiančią mūsų delnus ir nunešančią į sėkmės kalnus. Su Tavimi už parankės keliaučiau į tolimiausias keliones. Pasitikėčiau Tavo tvirtybe ir stiprumu, galia ir valia. Su […]
Noriu, kad Tavęs pavydėtų viso pasaulio gėlės, nes kuomet glaudžiuosi prie Tavęs, svaigstu mūsų artume. Kiekviena diena padovanoja man begalę gražių akimirkų su Tavimi. Noriu Tau priminti mūsų svajones. Jeigu iš jų būtų galima sukurti dangų, debesų platybės nusidriektų toli už horizonto. Mūsų svajonių išsipildymas užgožė bet kokias menkas nesėkmes. Noriu, kad Tavęs pavydėtų Saulė, […]
… dėkoju Tau už žvaigždėtas mėnesienas, kurias man dovanoji mūsų vakariniais pasivaikščiojimais… … dėkoju Tau už kvapnųjį kavos puodelį, išvaikantį paskutinius rytmečio sapnus… … dėkoju Tau už draugų ir bičiulių, ratą, kurio neapleidome Tavo dėka… … dėkoju Tau už sveikatos taurę, kurią užpildei savo gerumo ir meilės eliksyru… … patikėk, visą savo gyvenimą paaukosiu Tau […]
Laimingas būk jaunystės šventėj! Žinok, kad mylimas esi. Širdis dainuoja — tik gyvenki Namų savųjų ilgesy. Kad Tu žinotum, kaip man reikia Tavųjų rankų šilumos… Tave myliu aš švelniai, švelniai, Nors užauginom jau vaikus. Dabar sau pagyventi galim Ir vėl pabūt abu kartu. Nėra, atrodo, tokios laimės, Kurioj nebūtum, mielas, Tu.
Nėra šventės, kad Tavęs neatminčiau. Kasdienybėj Tave vis menu. Nėr dienos, kad Tavęs nepagirčiau Mintimis, širdimi, tarp žmonių. Geresnių jau draugų nesutiksiu, Nes mes esam vaikystės draugai, Mūs jaunystėj kartu pasiliksiu Ir ten būsim tikrai amžinai. Ar meni mūsų priesaiką šventą — Lig mirties neišduoti jausmų? Lėkta, bėgta, svajota, gyventa… Bet Tavęs trūksta man tarp […]
… dėkoju Tau už saulėtas pajūrio atostogas, kurių grožį galėtų nufilmuoti geriausi režisieriai… … dėkoju Tau už dvasingumo ir poilsio kupinus sekmadienius, kuriuos praleidžiame vargonų ir maldų skliautuose… … dėkoju Tau už visas šventes, kurių rožinis aromatas nuo Tavo dovanotų puokščių išlieka amžiams… … esi nepakartojamas vyras, žmogus, asmenybė, kuris sukūrė mano laimę… … būk […]