Tai kas, kad smilkiniai jau bala, Tai kas, kad skauda ką ir būna neramu. Gerai, kad širdyje jaunystė nesušala. Gerai, kad tu gyventi, juoktis, dirbti vis gali. Laimingas, kad ištiest pagalbos ranką, Patart, paguost, padėt gali. Kad tau vis dar jėgų užtenka, Ir nuovargio perdaug dar nejauti. Te neužgesta tavo laimės švyturys. Te nepavargsta stiprios […]
Žymų archyvas: Gimtadienio sveikinimai seneliui
Brangus Seneli, būki sveikas Ir šimtą metų nugyvenk! Matai, užaugau —jau ne vaikas, Todėl labai bijau pasent… Matau, Seneli, Tu laimingas Ir raudonuoja Tau veidai, Ir dar labiau esi dainingas, Negu kadais, kai dainavai… Tu nesiskundi dėl sveikatos, Močiutei „nesuki galvos“, Kad bėga dienos pilkos, prastos, Kad nieks jaunystės neatstos… Koks nuostabus esi, Seneli — […]
Sveikinu Tave, mylimas ir geras Seneli, su didžiosiomis Tavo gyvenimo iškilmėmis. Linkiu daug Tavimi besirūpinančių žmonių. Sieksiu tokių gyvenimo aukštumų, kokias Tu pasiekei atkakliu darbu. Didžiuojuosi mūsų bendrais prisiminimais, iš kurių semiuosi pamokymų savo vaikams. Iš Tavęs, Seneli, semiuosi tvirtumo dvasios savo šeimai. Linkiu, kad kiekviena diena Tau būtų tarsi šviesulys danguje, į kurį Tu […]
Kas išmatuos tą grožį metų glūdumos? Kas pasakys, kada Tu jau nejaunas? — Vienam vaikystėj reikia vakaro tamsos, Kitam senatvėj meilė dar vaidenas. Mes savo siekiais amžinai jauni, jauni… Ir kaip žinot, kada jau pagyvenęs? Ar tai tada, kuomet vaikai užaugę dideli, Ar kai kelintą kartą laimę radęs. Nėra ribos, kada turi nustot mylėti. Vieni […]
… žolė nenulinksta po mano Senelio kojom, nes eina per žemę ilgaamžis gerumas… … javai pakelia varpas į saulę, kai brenda nokinantis duoną mano Senelis… … medžiai sulaiko vėją prie kelio, kuriuo eina mano Senelis, šlovindamas tiesą… … saulė slepiasi už debesies, kad neišsekintų šaltinių, prie kurių eina numalšinti troškulį mano Senelis… … žmonės nukelia […]
Jau pasipuošė auksu gyvenimo miškas — Rudenėja gražiai, o tų metų tiek daug, Bėgo laikas per greit ir pasikeitė viskas — Medžiais augo vaikai ir anūkai užaugs. Buvo laikmetis lengvas lyg pienės pūkelis: Savo rūpesčių rankom duonos man laužei Ir į laimę man rodęs gyvenimo kelią, Kūrei ateitį mano — dorą ir gražią. Kad laimingas […]
Ant Tavų delnų mes prisisupom… „Arkliuku“ nešiojai mus visus… Tad užaugę mes nenusisukom — Tu dažnai atstoji mums Tėvus. Tu nepaprastas esi, Seneli — Užtarianti ir dosni ranka. Juk tuomet, kai nesupras Tėveliai — Mums širdis Tavoji atverta. Tau dėkojame ir linkim laimės, Mes bučiuojame Tavas rankas, Nes be žilstančios Tavosios meilės Nebežinom, ar gailėtų […]
Iš baltųjų pūgų aš nunersiu Tau skraistę, Močiute, Ir saulėlydžių tylą atnešiu maldon. Žalių sodų pavėsį norėčiau Seneliui sukurti, Raukšleles Jūsų lūpų apibersiu kalbom. Jūs mane taip mylėjot, kaip mylim gyvenimą savo — Iš bemiegių naktų Jums beliko manieji sapnai… Senas laikas pavargęs į laikrodžio širdį pulsavo, Kol beliko tiktai ištuštėję namai. Ateinu Jus abu […]
Daug metų nešiojote mus ant rankų. Daug kartų glostydami galveles mokėte tų gyvenimo tiesų, kurių dar vis nežinojo jauni tėveliai. Taip viskas paprasta atrodo amžinoje kasdienybėje. Jūs tarsi vaikštantys po namus švelnumas ir gerumas, rūpestis ir meilė. Jūsų asmenyje sutelpa visas gyvenimas, kurio bėgame pasisemti tarsi iš šaltinio, tarsi iš didžiausių pasaulio versmių. Mylimi, brangūs […]
Dovanoju Tau, brangus Seneli, savo meilę. Dovanoju Tau savo pasiekimus. Dovanoju Tau gražų savo gyvenimą, kad visą laiką, žvelgdamas į mane, prisimintumei savo jaunystę ir pamirštumei metų skubėjimą. Su neapsakomu dėkingumu dovanoju Tau savo rūpestingumą Tavimi. Gali būti tvirtai įsitikinęs, jog turi artimą žmogų, kuris paduotų Tau vandens, kuris pasirūpintų Tavo sveikata, kuris pasirūpintų, kad […]
