Tai kas, kad smilkiniai jau bala, Tai kas, kad skauda ką ir būna neramu. Gerai, kad širdyje jaunystė nesušala. Gerai, kad tu gyventi, juoktis, dirbti vis gali. Laimingas, kad ištiest pagalbos ranką, Patart, paguost, padėt gali. Kad tau vis dar jėgų užtenka, Ir nuovargio perdaug dar nejauti. Te neužgesta tavo laimės švyturys. Te nepavargsta stiprios […]
Žymų archyvas: Gimtadienio sveikinimai močiutei
Einam kartu per žemės akmenuotą kelią,- Ne kartą plovė ašaros akis, Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla, Ir plaka nerami širdis. Bet neliūdėkit, kad metai plasnoja, Tarytum paukščiai į šiltus kraštus. Naują jėgą jie dovanoja, O dienos verčia štai naujus lapus. Tegul jos būna saulėtos ir šviesios, Be debesėlių, be pilkų audrų. Ir laimę rankų […]
Nieko nebuvo švelnesnio už Tavąjį balsą, Už rankas, kurios glostė galvelę mažos… Metai bėgo, nubėgo tarsi sutemų valsas, — Vis norėčiau, kad suptum žvaigždžių pataluos. Nieko nebuvo geresnio už Tavąją širdį, Už akis, kurios tiesė takus man tolyn. Metai paukščiais nuskrido ir atnešė viltį — Tau linkiu, kad gyventum su saule, brangi.
Geltonų rožių puokštę dedam Tau prie kojų Ir klumpame ant kelių prieš Tave. Mus auginai kadais, žvaigždžių sapnus aukojus, Vis supdama mėnulio lopšyje. Gelsvi žiedai pabirę pakvips prisiminimais Raškytais iš darželių prie namų, Kol ilgesingi žvilgsniai žibės nakties žvaigždynais, Piltais į mūsų dvasią iš Tavų delnų.
Tu nepaprastai esi mums reikalinga. Tavo meilės švelnumas lyg duona ant stalo. Tu esi mums gera, linksma, išmintinga, Nors seniai Tavo svajos pražilo, pabalo… Mes Tave mylėsim, nes esi lyg saulė. Tavo akys džiaugsmingos veda mus į tolius. Šimtmečio kelionėj mums esi pasaulis, Kuriam mes gyvenam lyg svajonių rojuj.
… už kiekvieną švelnų, gerą žodį, kurį ištardavo ne draugai, ne mokytojai, ne pažįstami ir net ne tėveliai, o Tu vienintelė, — prašau Tau dangiškų maldų galios… … už kiekvieną pasaką ir eilėraštį, kurį supynė ne rašytojai ar poetai, o Tavo nuostabios mintys, — prašau Tau ilgų metų po dangiška saule… … prašau, meldžiu, linkiu […]
Tau pavasario šilką įpinsiu į dainą, Žalios vasaros saule apgaubsiu pečius — Tegu rudenio vėtros svajonių negainios, Tegu tėviškės soduos ramybė Tau bus: Ten, Močiute, nešu savo ilgesį baltą Per palaukės medžius ir per pievas gėlių. Tau iš meilės nunersiu svajonių apsiaustą Ir uždėsiu ant senstančių Tavo pečių. Daug dienų ir dar metų ilgų Tau […]
Tavo artumą galiu palyginti su žemės gaiva, su lietaus barbenimu, su saulės šiluma arba dangaus skaistumu. Kaip oro mums reikia brangių žmonių, kurių vienintelis žvilgsnis gali pakeisti dienos prasmę, o kartais ir reikalų eigą ar problemų sprendimą. Kaip vanduo įteka į kiekvieną žemės tarpelį, taip Tavo nepaprasta meilė paliečia kiekvieną širdies kertelę. Atrodo, jog Tavo […]
Tarsi Nemuno vingiai gyvenimas ilgas… Ir vis plaukia į didele upę upeliai maži… Tegu būna lyg upė tos srovės galingos, Kurios plaukia į sielą Tava širdimi. Tavo glėbį juntu aš, kai ištiestos rankos. Tu vis lauki ateinant — ateisiu dažniau. Juk tik Nemunas ilgas — gyvenimas trumpas. Pas Tave aš skubėsiu — tik gyvenki ilgiau.
