Papuošti sidabru smilkiniai, O širdy viešpatauja ramybė. Išauginti vaikai, nugalėti vargai, Praeity vėl praėjusių metų grožybė. Tad būkit laimingi ir gyvenkit ilgai, Lai gegužiais žaliais ir gruodžiais žvarbiais, Eina metai žingsniukais mažais.
Mums išliks gerumu spinduliuojantis žvilgsnis. Tyros akys lyg mėlyno skliauto gelmė, Žodžiai, lapkričio lapais įkritę į širdis, Žingsniai, skambantys aidu mūs laiko tėkmėj… Metų gilumą lietė Jūs rankos lyg širdį… Mes lyg medžiai užaugom tų rankų glausti. Ta pačia šiluma mūsų akys Jums spindi, Kuria globėte mus, kol dar buvom maži. Kas sutiks dosnumu, jei […]
Tarsi skambi gyvenimo giesmė — Mums Jūsų meilė, duona, rūpestis… Ir norisi karštai mylėt, gailėt, Pateisint Jūsų tyrus lūkesčius. Mes norim Jus lankyti visada Su Jūsų anūkėliais mylimais, Kad nubyrėjus džiaugsmo ašara Apgaubtų tarsi debesų sparnais. Mes mylim Jus ne švenčių dienomis, Ne kasdienybės glaudžiam pilkuma… Apvainikavęs meile ilgesys — Tai mūsų amžinoji dovana.
Neišsenkantys šaltiniai liejas Jausmui tėviškumo amžinam, Neišleidusiam nuskristi vėjais Ir barstyti laimę pakelės beržams. Taip, dėkingi mes dabar likimui Už nepaprastus namus, Tėvus, Ir už tai, kad niekada gimtinės Neiškeisim į kitus kraštus. Mes suklumpame prie Jūsų kojų — Seną slenkstį mūs namų bučiuojam.
Tu spindėk, mano Mama, lyg saulė Virš pavasario sodų baltų. Man nušvieski kelius per pasaulį Atsiminimais vaikystės dienų. Tu esi reikalinga, Mamute, Ne tik man, bet ir mano vaikams — Lyg paukščiukai aplink jie sutūpę Tavo meilės lyg duonos vis lauks. Na, ir kas, kad visi mes suaugę, Savarankiški metų kely… Bet Tavų patarimų sulaukę, […]
Tu lyg lietus, kuris nuplauna sąžinės krantus Rasos lašais ant žemės akmenų tylių… Nuprauski laime žaidžiančius pievelėje vaikus Ir pienės pienu piešk pasaulį ant delnų. Būk jiems gaiva, kuri ateina po staigaus lietaus, Būk baltas rūkas sklindantis link debesų — Tyra, dora ir dieviška palaima iš dangaus, Gyvenanti lietum dėl sąžinių svarių. Esi viena tarp […]
Žaliųjų nendrių minios ir ajerų didingi chorai Liūliuoja lyg gėlių jaunystė bangomis, Kur brangią Mamą — mergaičiukę žydraakę, dorą Padovanojo man likimas baltų lelijų širdimis. Išgersiu aš Tavos jaunystės vandenį žiedais lelijų — Baltais žiedais iš Tavo, Mama, praeities: Lai gėris manyje gyvenimo džiaugsmu atgyja, Sujungdamas mus laimės gijomis vienoj sakmėj.