Niekada neleisk prisiliesti prie savo širdies purvinom rankom. Būk verta tikro gyvenimo. Šypsokis tik tiems, kurie verti tavo šypsnio. Gyvenk taip, kad žmogus prie tavęs jaustųsi pilnavertis. Niekada neliūdėk – nes gyvenimas per trumpas. Ir galiausiai – tylėk, kai dūžta gražiausios svajonės ir tyriausia meilė virsta skausmu. BET VISADA IŠLIK ŽMOGUMI!
Žinai kodėl verta šypsotis? Nes šypsena: Ji nieko nekainuoja, bet daug ką sukuria. Ji blyksteli akimirką, o atmintyje kartais išlieka visą gyvenimą. Ji sukuria laimę, geranorišką aplinką ir yra slaptažodis draugams. Ji yra poilsis pavargusiam, vilties šviesa nusivylusiam ir saulės spindulys nuliūdusiam.
Dažnai, mes, draugui sakom: Tu nerealus žmogus… ir tada Jį idedam į “nerealaus Žmogaus – Draugo rėmus”. Pradedam vardint: Tu gražus, linksmas, draugiškas, šmaikštus. Bet argi toks yra nerealumas? Telpantis į rėmus? Manau apie kažką nuostabaus neįmanoma pasakyti tiek daug gražių žodžių! Galbūt pakanka tik žvilgsnio, kuris viską pasako? Todėl tokiam Nepaprastam Žmogui, kaip Tu, […]
Kaip gera turėti žmogų, Kuris išklausys ir paguos. Kai suklupsi nelaimėj padės, Paduos ranką, kai Tau jos reikės. Tik tikras draugas galės, Priminti pamirštus žodžius. Žodžius iš tavosios dainos, Kuri skamba tavojoj širdy. Tik tikras draugas nesmerks, Už padarytas klaidas. Tik jis mylės nuoširdžiai, Tik jis niekada neišduos.