Baltoji dėžė – vartotojo savarankiškai surinktas asmeninis kompiuteris ar koks kitas elektroninis įrenginys, panaudojant įvairių gamintojų atskirai siūlomus bei parduodamus jo komponentus. Baltosios dėžės sandara vartotojui yra žinoma. Dar palyginimui Juodoji dėžė.
Žymų archyvas: Frazeologizmai
Be komentarų (angl. No comment) a) sakoma atsisakant ką komentuoti; b) sakoma kuo nors piktinantis; atitinka liet. be žodžių. Posakis paplito po to, kai Didžiosios Britanijos ekspremjeras V. Čerčilis (Winston Leonard Spencer Churchill, 1874–1965), išėjęs iš Baltųjų rūmų po pokalbio su JAV prezidentu H. Trumenu (Harry S. Trumann, 1884–1972), taip atšovęs interviu prašiusiems žurnalistams. Pats […]
Balzako amžius, sakoma apie brandų moters amžių (nuo 30 iki 50 m.), kuriam būdingas suaktyvėjęs seksualumas. Posakis radosi po to, kai prancūzų rašytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850) išleido romaną „Trisdešimties metų moteris“, kurio herojei būdinga nepriklausomybė, savarankiškas vertinimas ir jausmų reiškimo laisvė.
Baltramiejaus naktis – negailestingas, smurtinis susidorojimas su priešininkais. 1572 m. rugpjūčio 24 d., naktį į šv. Baltramiejaus dieną prancūzų katalikai Paryžiuje sukėlė hugenotų (prancūzų protestantų kalvinistų) skerdynes ir nužudė apie 3000 žmonių, negailėdami nei moterų, nei vaikų. žudynės tęsėsi ir vėliau, netrukus jos persimetė į kitus Prancūzijos miestus – Tulūzą, Bordo, Lioną, Orleaną – ir […]
Bjaurusis ančiukas – a) išskirtinis, negražus, nemėgstamas asmuo kolektyve ar šeimoje; b) bręstantis paauglys. Posakis iš to paties pavadinimo danų rašytojo H. K. Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakos apie naminės anties išperėtą gulbiuką, kurio išvaizda visi kiemo paukščiai bodėjosi, jį niekino, net išgujo iš kiemo. Vienumoje gulbiukas išaugo į gražią gulbę ir savo nuostabai […]
Bijok danajų, dovanas nešančių! (lot. Timeo Danaos et dona ferentes ‘bijau danajų, net dovanas nešančių’) perspėjimas apie galimą priešo klastą, veidmainiškai dangstomą dovanomis. Perfrazuotas posakis iš romėnų poeto Vergilijaus (Publius Vergilius Maro, 70–19 pr. m. e.) poemos „Eneida“, kur šiuos žodžius trojėnams sako žynys Laokoontas, stengdamasis atkalbėti juos nuo minties įsitempti į miestą graikų (danajų) […]
Belaukiant Godo (pranc. En attendant Godot) sakoma, apibūdinant pasyvumą, lūkuriavimą, delsimą vietoj aktyvių veiksmų. Posakis iš airių dramaturgo S. Beketo (Samuel Beckett, 1906–1989) to paties pavadinimo pjesės (1952), kurioje du valkatos leidžia laiką, laukdami kažkokio Godo, taip ir nepasirodančio scenoje.
