Šagrenės oda (pranc. Lepeau chagrin) apie ką nors negrįžtamai nykstantį, susitraukiantį. Šagrenė yra šiurkščiai išdirbta gyvulio oda (seniau arklio ar laukinio asilo, dabar – ryklio ar rajos), turinti tam tikrą raštą ir dažyta žaliai. Posakį išpopuliarino prancūzų rašytojas O. de Balzakas (Honoré de Balzac, 1799–1850), pavadinęs taip vieną savo romaną (1830), kuriame pasakojama apie stebuklingą […]
Šaltasis karas (angl. Cold war) a) itin priešiški tarpvalstybiniai santykiai, balansuojantys ant karinio konflikto ribos; b) įtempti dviejų žmonių ar visuomenės grupių santykiai, užslėpta jų tarpusavio neapykanta. 1946–1989 m. šaltasis karas ideologiniu pagrindu vyko tarp socialistinio (TSRS ir jos sąjungininkių) bei kapitalistinio bloko šalių. Ypač didelė politinė ir ideologinė konfrontacija buvusi tarp TSRS ir JAV […]
Šešėlinis kabinetas (angl. The Shadow Cabinet) parlamento opozicijos sudaryta alternatyvi ar „atsarginė“ vyriausybė (premjeras ir ministrai), kurios nariai oponuoja savo kolegoms, esantiems valdžioje. Terminas atsiradęs Didžiojoje Britanijoje, kur tokia vyriausybė sudaroma oficialiai, o jos nariams mokama alga. Opozicijai laimėjus rinkimus, buvę šešėliniai ministrai nebūtinai tampa tikraisiais ministrais.
Tadas Blinda – kovotojas už teisingumą ar socialinę lygybę. T. Blinda (1846–1877) – žemaičių plėšikų vadas, romantizuotas literatūrinis personažas, pažįstamas iš G. Landsbergio-Žemkalnio (1852–1916) dramos „Blinda, svieto lygintojas“ (1907), taip pat iš 1973 m. sukurto 4 serijų Lietuvos filmo. Taip pat žr. Svieto lygintojas.
Šviesa tunelio gale – atsiradusi viltis baigti kokį užsitęsusį darbą, procesą ir pan. Posakis atsiradęs po JAV prezidento Dž. Kenedžio (John Fitzgerald Kennedy, 1917–1963) spaudos konferencijos 1962 m., kurioje, komentuodamas JAV karą Vietname, jis pasakęs „Mes dar nematome tunelio pabaigos, bet, sakyčiau, dabar jame ne tamsiau, o ko gero šviesiau nei prieš metus“. Posakį išpopuliarino […]
Štai kur šuo pakastas (vok. Da liegt der Hund begraben) apie kokio reiškinio ar problemos tikrąją priežastį, dalyko esmę. Spėjama, kad posakis atsiradęs iš vieno vokiečių miestelio gyventojų atsakymų smalsiems atvykėliams. Esą ten XVI a. gyvenęs austrų aristokratas ir karo vadas Zigmundas Altenšteigas, kuriam jo šuo kažkada buvo išgelbėjęs gyvybę. Šuniui nugaišus, dėkingasis šeimininkas pakasęs […]
Šokti pagal kieno nors dūdelę – aklai paklusti kito valiai, būti valdomam. Posakis kilęs iš sen. graikų rašytojo Ezopo (Aesopus, VI a. pr. m. e.) pasakėčios „Žvejys fleitininkas“, kurioje pasakojama, kaip žvejys, mokėjęs groti fleita, sykį pamėginęs grojimu išvilioti į krantą žuvis. Kai jam tai nepavykę, žvejys užmetęs tinklą ir ištraukęs jį pilną spurdančių žuvų. […]