Marionetinė vyriausybė (angl. Marionette government) nesavarankiška, kitos valstybės ar okupantų valdoma vyriausybė. Marionetė yra teatro lėlė, artisto valdoma virvutėmis. Lėlės pavadinimas siejamas su Marijos, Kristaus motinos, vardo mažybine forma; jis galėjęs atsirasti Viduramžiais per turgaus aikštėse rodytas misterijas evangelijų tema.
Meilės trikampis – situacija, kai dėl meilės ar partnerystės konkuruoja du asmenys. Posakio autorius – norvegų dramaturgas H. Ibsenas (Henrik Johan Ibsen, 1828–1906). Pjesėje „Heda Gabler“ (1890) tokį trikampį sudaro Heda, jos vyras ir jų šeimos draugas. H. Ibseno dramoje meilės trikampis neturi neigiamos potekstės – tai sutuoktinių poros bendravimas su šeimos draugu. Negatyvią dabartinę […]
Medaus mėnuo (angl. Honeymoon, pranc. Lune de miel , isp. la Luna de mile, ‘medaus mėnulis’) – a) pirmasis mėnuo po santuokos, kuriam būdingas didesnis sutuoktinių seksualinis aktyvumas; b) pradinis gerų santykių laikotarpis tarp dviejų organizacijų, valstybių ir pan. Pirmasis žinomas posakio paminėjimas yra XVI a. anglų leksikografo R. Huloeto (Richard Huloet) žodyne. Pati posakio […]
Mesti pirštinę – iškviesti į dvikovą, ginčą, disputą ir pan. Posakis atėjęs iš Viduramžių riterių papročio, galiojusio ir vėliau: numesta priešininkui prie kojų pirštinė buvo iššūkis į dvikovą. Jei priešininkas pirštinę pakeldavęs, tai būdavęs atsakymas, jog iššūkis priimtas. Dvikovų tradicija su jai būdingais ritualais ir taisyklėmis kai kuriose šalyse išsilaikė iki pat XX a. Taip […]
Mėlynas kraujas (isp. La sangre azul, pranc. Le sang bleu, angl. Blue blood) sakoma apie bajorišką, aristokratišką kilmę. Pavadinimas atsirado Viduramžių Kastilijoje (Ispanija), kurios kilmingieji labai didžiavosi savo rasės grynumu, nes niekada nesituokdavę su tamsesnės ar juodos odos žmonėmis (žydais, maurais ir pan.). Kadangi pro baltą kastiliečių odą prasišviesdavo melsvos venos, imta sakyti, kad jie […]
Miegančioji gražuolė (pranc. La belle ąn bois dormant ‘gražuolė miegančiame miške’, angl. Sleeping Beauty in the Wood ‘miegančioji gražuolė miške’) ironiškai apie išsiblaškiusią, lėtą, užsigalvojusią merginą ar moterį. Posakiu imtas prancūzų rašytojo Š. Pero (Charles Perrault, 1628–1703) pasakos pavadinimas, išverstas iš rusų kalbos.