Sveikinimai visomis progomis – Pasveikink.net

Išeiginė diena (angl. Day off; pranc. Jour de sortie) laisvadienis. Viduramžiais miestiečiai amatininkai darbo dienas dažniausiai leisdavę savo namų dirbtuvėse, o sekmadieniais išeidavę iš namų į bažnyčią ar tiesiog pasivaikščioti.

Iš nieko niekas neatsiranda (lot. Ex nihilo nihil fit) sen. graikų filosofo Parmenido (520–450 pr. m. e.) teiginys, kartotas ir vėlesnių autorių.

Išnešti kojomis į priekį – mirti. Daugelio tautų laidojimo papročiuose mirusysis nešamas kojomis į priekį, simbolizuojant jo kelionę į kitą pasaulį, taip pat užkertant kelią jo sugrįžimui vaiduoklio pavidalu.

Išmušti iš balno – atimti iš ko valdžią ar sugriauti argumentus. Posakis kilo Viduramžiais iš riterių turnyrų, per kuriuos priešpriešiais joję raiteliai susitikę stengdavęsi bukomis ietimis ištrenkti vienas kitą iš balno. Dar žr. Laužyti ietis.

Išleisti džiną iš butelio – sukelti ar leisti kilti sunkiai kontroliuojamai ar visai nevaldomai situacijai. Posakis kilo iš arabų pasakų apie induose užkimštus džinus, t. y. dvasias, kurios savo išvaduotojui galinčios tiek padėti, tiek kenkti.

Išgerti taurę iki dugno – garbingai iškęsti sunkumus ar kančias. Posakis iš Senojo Testamento: „Atsibusk, atsibusk! Atsikelk, Jeruzale! Tu gėrei pykčio taurę, kurią laikė Viešpaties ranka, išgėrei iki dugno indą – svaigią taurę!“. Motyvas yra ir Naujajame Testamente: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“. „Dievas atsiminė […]

Išmušti pagrindą iš po kojų – atimti pragyvenimo šaltinį ar sugniuždyti morališkai. Posakis kilo iš nuteistųjų korimo būdo, kai kariamajam budelis iš po kojų išmušdavęs atramą ar atverdavęs grindyse įtaisytą angą.

Jei Dievo nebūtų, jį reikėtų išgalvoti (pranc. Si Dieu n ‘existait pas, ilfaudrait l’inventer) apie legendą, gandą ir pan., reikalingą visuomenės ar kolektyvo interesams. Posakio autorius – prancūzų filosofas ir rašytojas Volteras (Voltaire, 1694– 1778), pavartojęs jį 1769 m. eiliuotame linkėjime anoniminiam autoriui, parašiusiam ateistinę „Knygą apie tris melagius“ (1768), kurioje negailestingai kritikuojamos trys pasaulinės […]

Jėga – vienybėje (lot. Viribus unitis) sakoma apie visuomenės ar kolektyvo konsolidaciją, siekiant bendro tikslo. Šūkio autorius – Juozapas fon Bergmanas, austrų erchercogo Karlo vaikų mokytojas. 1848 m. šį šūkį viešai paskelbė daugiatautės Austrijos ir Vengrijos imperatorius Pranas Juozapas I (Franz Joseph I, 1830–1916, valdė 1848–1916). Kiek perfrazuotas šis šūkis buvo ant lietuviškų pinigų tarpukario […]

Jaunystės nuodėmės, sakoma pateisinant savo poelgius, padarytus jaunystėje, jei dabar jie atrodo netoleruotini. Posakis imtas iš Senojo Testamento: „Esu sugėdintas ir raustu, – priekaištauju sau už savo jaunystės nuodėmes“; „Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk, – savo ištikima meile dėl savo gerumo atsimink mane, Viešpatie!“.