Aš užmigau, kai buvo ruduo, O pabudau, kada žiema. Taip laikas teka kaip vanduo, Bet tu vistiek esi šalia.
Man jau stogas važiuoja ir ašaros pačios teka mano skruostais… Ir eiles pradėsiu tuoj kurti, bet tik iš meilės ir iš tos laimės, Kad turėjau progą su tavimi susipažinti… Aš jau pati nebesuvokiu kas man pasidarė… Bet juk aš tik žmogus ir mylėt yra įprasta… Bet man tu kažkuo esi ypatingas ir ne toks kaip […]