Kur tu miela?.. Praverk šią naktį gryčią, Surask ta pačią žvaigždę ant dangaus. Gal aš ten tavo pamatyčiau, Blausiom akim užgęstančio žmogaus.
Naktis! Sidabro į marias pripylė Lyg pat akiračio Mėnulio takas. Kaip jūros bangos tavo žodžiai Ir mano širdis mėnesienoj plakas. Aš juos renku, aš noriu juos atminti, Tegul jie mano būtyje gyvena. Juk tu gali išeit, kitiems juos išdalint, Gal ir niekados nebusi mano. Man šie žodžiai liks, aš jais tikėsiu, Juose keistų iliuzijų ieškosiu. […]
Ar žinai kas yra gražu ? Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn. Gražu, kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūna. Gražu, kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis. Gražu, kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes. Gražu, kai PABUČIUOJI MYLIMAS LŪPAS. Gražu, kai DRAUGAI PASITINKA IŠSKĖSTOMIS RANKOMIS. Gražu, kai JAUTIESI […]
Rodos visko užtenka pasauly: tyro oro, giedro dangaus, vandenynų plačių, skaisčios saulės… Tik maža mums vieno žmogaus, mums maža vienų šiltų rankų, vieno žvilgsnio ir lūpų tylių. Mums mažoka širdies, kuri virpa, kad ištartų žodį myliu… Mums mažoka gaivaus vieno šypsnio, vieno vakaro meilei suprast… Meilei būtinas kitas žmogus, nes be meiles nublanksta: saulė, oras, […]
Nebijok žaizdų – jos užgyja, Nebijok skausmų – jie praeina, Nebijok mirties – ji neišvengiama, Nebijok meilės – ji būtina. Netgi usnys žydi ir kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnią ir gražią Gal tokios ir tikrovėj nėra. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk… Ir išsaugok gerumo nors lašą, O tada […]
Su gandrais ir su lapais kartu Išėjai tu tada išėjai. Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia Nežinau, kur ieškoti tavęs. Ir paklausiau aš tyliai gandrų Ir paklausiau aš tyliai klevų. Gal matė gandrai, gal regėjo klevai Vėlų rudenį, kai tu išėjai. Ir atsakė man tyliai gandrai, Sušlamėjo man tyliai klevai. Juk jinai taip arti, juk ji […]